10 faktų apie Stanley Kubricko „2001 metų kosminę odisėją“

Kadras iš filmo „2001 metų kosminę odisėją“ Šaltinis - drafthouse.com

Kadras iš filmo „2001 metų kosminę odisėją“
Šaltinis – drafthouse.com

Ne paslaptis, kad Kubrickas buvo absoliutus perfekcionistas, iki smulkmenų siekiantis kontroliuoti kiekvieną filmavimo procesą. Anot jo paties, darbas būdavo sėkmingas, jei po dviejų dienų filmavimo jis turėdavo bent dvi minutes juostos medžiagos. „2001 metų kosminė odisėja“ (2001 a space odyssey, 1968) ligi šiol stebina precizika. Ruošdamasis šiam filmui Kubrickas perskaitė beveik viską, kas tuo metu buvo parašyta apie kosmosą, konsultavosi su daugybe specialistų. Kita vertus, „2001 metų kosminė odisėja“ – daugiau nei technologijomis stebinantis, kosmoso užkariavimo idėjų kupinas filmas. Režisierius užduoda daugiau klausimų nei pateikia atsakymų ir palieka daug erdvės žiūrovų interpretacijai.

  1. Filmas pastatytas pagal trumpą Arthuro C. Clarke`o apsakymą „Sargybinis“ („The Sentinel“). Išplėtota kūrinio versija, sukurta bendradarbiaujant su režisieriumi kartu rašant filmo scenarijų, išleista jau po filmo pasirodymo kino teatruose.
  2. „2001 metų kosminė odisėja“ gavo tik vieną „Oskaro“ statulėlę – už geriausius specialiuosius efektus. Stanley Kubrickas „Oskarų“ teikimo ceremonijoje nepasirodė.
  3. Visos beždžionės, išskyrus du mažus beždžioniukus, buvo suvaidintos žmonių (profesionalių mimų ir šokėjų). Daug ką jų tikroviški kostiumai įtikino – sklando gandas, jog filmas nebuvo nominuotas „Oskarui“ už geriausius kostiumus dėl to, jog balsuotojai jas palaikė tikromis beždžionėmis.
  4. Kubrickas norėjo apsidrausti nuo nuostolių, kuriuos jis patirtų, jei iki filmo pasirodymo išties būtų atrasta gyvybė kosmose.
  5. Pirmosiose 25 minutėse ir paskutinėse 23 minutės nėra jokio dialogo. Dviejų valandų keturiasdešimties minučių filme yra mažiau nei keturiasdešimt minučių dialogo.
  6. Sąmokslų teorijų mylėtojai iki šiol tiki, kad dalis nufilmuotos „2001 metų kosminės odisėjos“ medžiagos buvo panaudota neva suklastotam Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino išsilaipinimo mėnulyje įrašui padaryti.
  7. Kompiuteris HAL pagal pirminį sumanymą turėjo vadintis Atėne ir kalbėti moters balsu. Ne iš karto buvo sugalvota ir tai, jog kompiuteris taps žudiku.
  8. Kurti muziką filmui buvo pasiūlyta roko grupei „Pink Floyd“, bet dėl kitų įsipareigojimų jie šio pasiūlymo atsisakė.
  9. „2001 metų kosminė odisėja“ turėjo keletą darbinių pavadinimų: „Kelionė anapus žvaigždių“ (Voyage Beyond the Stars), „Visata“ (Universe), „Tunelis į žvaigždes“ (Tunnel to the Stars), „Planetos žlugimas“ (Planetfall).
  10. Filmuojant Mėnulio scenas ne tik buvo iškasta didžiulė duobė kino studijos grindyse, bet ir atvežtos kelios tonos smėlio, kuris buvo išplautas, išdžiovintas ir perdažytas taip, kad jo tekstūra primintų Mėnulio paviršių.

Filmą galima pamatyti „Skalvijos“ kino teatro rengiamuose Kino klasikos vakaruose.
Balandžio 19 d. – 17.30 Filmą pristatys kino kritikas Narius Kairys
Balandžio 26 d. – 17.30 Filmą pristatys kino kritikė Živilė Pipinytė

Filmo anonsas:

Giedrė Vyšniauskaitė

Giedrė Vyšniauskaitė

Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.
Giedrė Vyšniauskaitė

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*