Antrasis pasaulinis karas Baltijos jūros regiono kine

Kadras iš filmo „In The Crosswind“/„Vėjų kryžkelėje“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kadras iš filmo „Vėjų kryžkelėje“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Spalio 27-28 dienomis Talino universitetui priklausančioje Baltijos filmų mokykloje (Baltic Film, Media, Arts and Communication School, arba BFM) vyko trečioji Baltijos jūros regiono kino istorijos konferencija. Šių metų tema – Antrasis pasaulinis karas – vienas iš svarbiausių dvidešimto amžiaus karinių konfliktų.

Pirmąją dieną konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Danijos, Suomijos, Latvijos, Švedijos ir du doktorantai iš Lietuvos – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Audrius Dambrauskas skaitė pranešimą „Myth, Money and Memory: Outlines of Film Reception in Ostland Lithuania, 1941-1944“ ir Donata Juškelytė „Stigmatization of 1944-1953 Guerilla War in Soviet Period Lithuanian Cinema and Its Rehabilitation After 1990s“. Pranešimams pasibaigus buvo rodomas estų filmas „Vėjų kryžkelėje“ (In the Crosswind, 2014, rež. Martti Helde).

Antrąją dieną pradėjo pagrindinė konferencijos pranešėja profesorė Ewa Mazierska iš Jungtinės Karalystės Centrinio Lankašyro universiteto. Ši pranešėja žinoma ir Lietuvoje. Prieš dvejus metus ji svečiavosi stambioje Vilniuje vykusioje konferencijoje „Krizė kine ir vizualinėse medijose“, kur buvo viena iš pagrindinių pranešėjų. Šįkart Taline ji kalbėjo apie moterų vaizdavimą Baltijos jūros regiono autorių filmuose apie Antrąjį pasaulinį karą. Savo pranešime ji daugiausiai analizavo žymaus šiuolaikinio lenkų kino kūrėjo Wojciecho Smarzowskio filmą „Rožė“ (Rose, 2011) ir suomių režisieriaus Antti Jokinen filmą „Purge“ (2012), kuris sukurtas pagal suomių rašytojos Sofi Oksanen knygą.

Anot pranešėjos, kuri lygino pokario ir karo metais sukurtus filmus, pokario filmuose vaizduojami civiliai, o ne kariai, dėmesys krypsta į moteris. Jos nuomone, tam įtakos turi pasikeitusi perspektyva – šiuolaikiniuose karuose nuo karo dažniausiai nukenčia civiliai, o ne kariai, todėl režisieriai E. Mazierska teigė, jog pokario filmuose pradedama kalbėti apie seksualinę prievartą prieš moteris. Taip pat įdomu ir tai, jog Vokietija atsikrato neigiamo įvaizdžio filmuose, jis perkeliamas rusams.

Po E. Mazierskos pranešimus skaitė magistro laipsnio siekianti Liis Jõhvik, kuri pristatė moterų ir lyties reprezentacijas filme „Blinded Windows“ (rež. Tõnis Kask, 1968). Inga Perkone iš Latvijos kalbėjo apie karą ir moteris latvių režisieriaus Jānis Streičs filmuose. Po jos pranešimą skaitė Virve Sarapik, o konferenciją baigė Christo Burmanas iš Švedijos, kalbėjęs apie tai, kaip karas figūravo politikos vengusio Ingmaro Bergmano filmuose.

Reklama

Pranešimams pasibaigus vyko Jarmo Valkolos, Baltijos filmų mokyklos profesoriaus, knygos „Pictorialism in Cinema: Creating New Narrative Challenges“ ir Estijos nacionalinio archyvo išleistas DVD „On the Threshold of Estonian Cinema: Konstantin Märska, Theodor Luts, Armas Hirvonen“ pristatymai. Įsigiję DVD gali susipažinti su ankstyvaisiais trumpais estiškais filmais, kurie buvo nufilmuoti Taline. Vienas iš jų apie turgų buvo parodytas susirinkusiems.

Konferenciją organizavo Estijos kino muziejus, Estijos kino institutas, Baltijos filmų mokykla ir kiti.

Auksė Podolskytė

Su kinu aš keliauju po skirtingus kraštus, mokausi apie pasaulį ir save, atsipalaiduoju ir svajoju, pasikraunu motyvacijos, o kai reikia – jis mane guodžia, linksmina ir liūdina. Į KINFO atėjau, nes labai norėjau rašyti apie kiną. Radau daugiau nei tikėjausi.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*