Autoriaus straipsniai: Aistė Girkontaitė

SCA`17. Paradoksalus Vakarų visuomenės „happyendas“ filme „Laiminga pabaiga“ (apžvalga)

Režisierius Michaelis Haneke savo filmais neretai pastato žiūrovą į nepatogią padėtį. Kritiškas žvilgsnis į visuomenę ir mus supančią informaciją verčia permąstyti, kiek mūsų nuosavos mintys, mūsų požiūris yra tikri, o kiek formuojami mus supančio vaizdinių ir garsų srauto. Naujausias režisieriaus ...

Skaityti »

Aktorė Eglė Mikulionytė: „Kinas yra mąstymas – atviras ir gyvas“

Debiutinis ilgametražis režisierės Eglės Vertelytės filmas „Stebuklas“, kuriame pasakojama apie pereinamąjį Lietuvai XX a. paskutinį dešimtmetį, laukinį kapitalizmą ir 1992 m. kiaulių fermą, jau sulaukė įvertinimų Toronto kino festivalyje. Pagrindinę veikėją Ireną, siekiančią išsaugoti kiaulių fermą, įkūnija žinoma teatro aktorė ...

Skaityti »

SCA`17. Didysis visuomenės kritikas – režisierius Michaelis Haneke

Režisierius Michaelis Haneke pažįstamas didžiajai kino mylėtojų auditorijai. Šaltas stilius, kritiškas žvilgsnis į visuomenę, savotiškas abejingumas ir smurtas – tai vienija šio režisieriaus filmus. M. Hanekės filmai niekada nebus lengvas pasirinkimas, todėl kad jų žiūrėjimas nesukelia malonių emocijų, o dažniausiai ...

Skaityti »

VDFF`17. Kaip išgyventi? – „Išlikimo metodas“ su žiupsneliu šviesos prieskonio (apžvalga)

„Miręs poetas nerašo.“ Tokia paprasta tiesa. Todėl reikalingas išlikimo metodas, kuris leis išgyventi kančią. Su kančia reikia susigyventi, ją reikia išgyventi, joje reikia būti, tada galėsi rašyti. Apie tai yra Michelio Houellebecqo esė „Išlikti gyvam“ (1991) ir pagal ją sukurtas ...

Skaityti »

Sustingęs „Šerkšnas“ – emociškai nepaveiki kelionė (apžvalga)

Šarūnas Bartas savo naujausiame filme „Šerkšnas“ (Frost, 2017) per daug nenutolsta nuo sau būdingos pasakojimo manieros. Nepaisant aiškesnio naratyvo ir apibrėžto veiksmo, pagrindinis dėmesys, kaip ir ankstesniuose jo filmuose, yra skiriamas veikėjų psichologinei būsenai, šių dienų žmogaus pasimetimui erdvėje ir ...

Skaityti »

„Kerė Pilbė“: nuolatos atsikartojanti romantika (apžvalga)

Kerė Pilbė – mergina turinti 185-ių balų intelekto koficientą, devyniolikmetė, kuri jau sugebėjo baigti Harvardą, cituojanti Kirkegardą ir Foucault, tačiau visiškai nesugebanti užmegzti santykių su žmonėmis. Stipriai peržengianti įprastas žmogaus proto ribas mergina neturi labai reikalingo žmogui gebėjimo prisitaikyti prie ...

Skaityti »

KP`17. Nuviliantis Ewano McGregoro režisūrinis debiutas „Amerikietiškoje pastoralėje“ (apžvalga)

„Amerikietiška pastoralė“ (American Pastoral, 2016) – ilgai lauktas aktoriaus Ewano McGregoro režisūrinis debiutas. Šis filmas yra pirmasis ambicingas aktoriaus žingsnis žengti režisieriaus keliu. Seniai norėjusiam užsiimti šį vaidmenį Ewanui McGregorui netikėtai atsirado pasiūlymas imtis šio didelio projekto. Filmo scenarijus sukurtas ...

Skaityti »

KP`17. Animacinė dokumentinė pasaka – „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (apžvalga)

Kas buvo Jurgis Zauerveinas? Žmogus keliautojas, mažųjų kalbų saugotojas, reikšminga didžiajai daliai Europos tautų asmenybė. Tad kodėl Lietuvoje apie jį žinoma taip mažai? Siekdami užpildyti šią spragą lietuvių, lenkų ir norvegų kino kūrėjai suvienijo jėgas ir sukūrė filmą „Žmogus, kuris ...

Skaityti »

„Gražuolė ir pabaisa“ – nieko naujo, bet labai gražu (apžvalga)

Pastaraisiais metais jau tampa įprasta kurti vaidybinius filmus pagal legendines  Walto Disney`aus animacines juostas. Prisiminkime „Pelenę“ („Cinderella“, 2015) bei „Džiunglių knygą“ („The Jungle Book“, 2016). Apeliuojant į vaikystėje žiūrėtą klasiką, užsitikrinamas aiškus žiūrovų ratas ir komercinė sėkmė. Tad buvo tik ...

Skaityti »

KP`17. Apgaulės ir seksualumo žaidimas gotikiniame trileryje „Tarnaitė“ (apžvalga)

Naujausias Pietų Korėjos režisieriaus Park Chan-wooko filmas „Tarnaitė“ (The Handmaiden, 2016) – mįslingas, seksualus ir intriguojantis trileris, kuriame tvyro tamsa, tačiau jame išsiskleidžia naivi ir tyra meilės istorija, skleidžainti šviesos blyksnius. Park Chan-wookas studijavo filosofiją, bet pamatęs Alfredo Hitchcocko „Vertigo“ ...

Skaityti »

„Emilija iš Laisvė alėjos“: krauju nusidažiusi Emilijos laisvė (apžvalga)

Režisierius Donatas Ulvydas jau su filmu „Tadas Blinda: Pradžia“ (2011) įrodė, kad sugeba kurti vizualiai efektingus, didingus, dinamiškus ir patrauklius žiūrovui filmus. Iš reklamos į kiną atėjęs režisierius moka pateikti filmą taip, kad į jį gerai būtų parduodami bilietai. Jo ...

Skaityti »

ŽE`17: „Džiunglių įstatymas“ – absurdiškos visuomenės atspindys (apžvalga)

„Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle, 2016) – burleskiška į rėmus sunkiai telpanti naujausia prancūzų režisieriaus Antonino Peretjatko komedija. Pasaulis negali apsieiti be keisčiausių gyvūnijos rūšių, iš kurių pats absurdiškiausias yra žmogus. Džiunglių metafora įkūnija žmogaus gyvenimą, kuriame jis ...

Skaityti »

VTTFF’17: Specialioji programa „Lūžio kinas: 1988-1992“ (apžvalga)

Vilniaus Tarptautinis trumpųjų filmų festivalis šiais metais atidavė duoklę lietuviškam kinui. Kartu su „Meno Aviliu“ festivalis paruošė specialią programą „Lūžio kinas: 1988-1992“, skirtą pristatyti filmus, kurtus pereinamuoju laikotarpiu iš sovietmečio į nepkriklausomos Lietuvos epochą. Žiūrovams pateikiami keturi lietuvių režisierių filmai, ...

Skaityti »

Ironiška santykių drama „Amžinai kartu“ – kai kasdienės problemos tampa įdomios (apžvalga)

„Amžinai kartu“ – tai kaip tas anekdotas apie santykius, kai moteris pyksta, kad vyras jos nesupranta, nors jis tai galėtų įžvelgti tik iš jos priekaištingo žvilgsnio. Šis filmas ironiškai, lengvai, tačiau kartu ir giliai pažvelgia į šeimos santykius. Režisierė Lina ...

Skaityti »

IV, arba N-18, programa – nelabai provokuojanti, bet neretai šmaikšti (apžvalga)

11-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis kaip ir kiekvienais metais pristato naujausius ir įdomiausius Lietuvos ir užsienio kūrėjų trumpametražius filmus. Šiais metais festivalis savo žiūrovams pateikia kiek labiau provokuojančią tarptautinę konkursinę programą, pavadintą N-18. Šis ženklas automatiškai priverčia galvoti, kad ...

Skaityti »

Rusijos istorinis epas „Vikingas“: kaip Vladimiras krikštą į Rusiją atnešė (apžvalga)

Brangiausias 2016 m. Rusijos filmas „Vikingas“. Ir vėl padvelkia propagandiniais vėjais. Šį kartą Rusijos kino industrija atiduoda duoklę Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Glaudūs ryšiai tarp Rusijos politinės ir bažnytinės valdžios žymi visą jos istoriją (žinoma, išskyrus sovietmetį), tad pats laikas buvo ...

Skaityti »

Skausminga istorija su prošvaistėmis filme „Nekaltosios“ (apžvalga)

Filme „Nekaltosios“ (Les Innocentes, 2016) jautriai ir estetiškai pasakojami skausmingi vienuolių išgyvenimai karo akivaizdoje. „Nekaltosios“ debiutavo 2016 m. Sandanso kino festivalyje, nors tuo metu dar buvo vadinamas „Agnus Dei“, nurodančiu į liturginę Romos katalikų bažnyčios giesmę, giedamą mišiose nuo VII ...

Skaityti »

Kas turi mirti šiandien, arba klaidūs viešbučio koridoriai filme „Mirtis Sarajeve“ (apžvalga)

Viešbučio erdvė neretai naudojama kine. Tai nedidelė skirtingus veikėjus vienijanti erdvė, kuri vien dėl savo ribotumo įspraudžia filmo herojus į tam tikrus santykius ir kuria atitinkamas įtampas tarp jų. Erdvė pati savaime veikia žmones ir jų elgseną. Viešbutis – tai ...

Skaityti »

SCA’16. „Sumaišties dienos“ – skausmingai atpažįstama tikrovė (apžvalga)

Laukiniai 90-ieji – be taisyklių, veržlūs, chaotiški. Atsivėrę Vakarai, kurių naujovės labai padrikai pasiekė posovietinių šalių visuomenę. Neribotos galimybės, kurios visgi pasirodo ribotos. Bandymas kurti naują gyvenimą, privatizacija ir naujų verslų bumas, kuris dažnai baigdavosi finansiniu fiasko. Klestintis mafijos tinklas, ...

Skaityti »

SCA’16. Poetiškasis „Išvykimas“ – filmas apie permainų nuojautą (apžvalga)

Režisieriui Andrew Steggallui filmo „Išvykimas“ (Departure, 2015) idėja kilo vaikščiojant po jo draugo sodybos pietų Prancūzijoje apylinkes. Vėliau ši vieta buvo panaudota ir šio jo debiutinio filmo filmavimui. Ši miško ir vandens apsuptyje stovinti vasaros sodyba tampa svarbi psichologinių veikėjų ...

Skaityti »