Autoriaus straipsniai: Alisa Žarkova

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.

Nykstant ribai tarp televizijos ir festivalių – „Mažasis Kenkenas“ (apžvalga)

Kadras iš filmo „Mažasis Kenkenas“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Sinefilams gerai pažįstamas prancūzų kino žurnalas „Cahiers du cinéma“ daugelį nustebino geriausiu praeitų metų filmų išrikdamas Bruno Dumonto mini serialą „Mažasis Kenkenas“. Įdomu pasvarstyti, kuo garsius režisierius taip vilioja televizija? Viena svarbiausių priežasčių greičiausiai galima įvardinti režisierių nenorą laikytis „auksinės ...

Skaityti »

Top 7. Filmai apie benamius

Kadras iš filmo „Karalius žvejys“ Šaltinis - image.toutlecine.com

Be abejonės, kine sukurtas garsiausias bei geriausiai atpažįstamas valkatos personažas priklauso Charles`iui Chaplinui. Dideli batai, plačios kelnės, tamsus švarkas, katiliukas, lazdelė, ryškiai juodai padažyti antakiai ir ūsiukai – jo vizitinė kortelė. Taip pat kalbant apie benamių, valkatų, elgetų ir gatvės ...

Skaityti »

Top 7. Kriptografijos paslaptys

Kadras iš filmo „Nuostabus protas“ Šaltinis - burdgetileandcarpet.com

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas „Vaizduotės žaidimas“ (The Imitation Game, 2014) leidžia žiūrovams susipažinti su nepaprastai sudėtingu genialaus matematiko bei kriptografo gyvenimu. Kol žiūrovai dar turi galimybę pamatyti šią juostą didžiuosiuose ekranuose, pats laikas prisiminti ir kitus filmus apie ...

Skaityti »

Top 7. Šunys

Kadras iš filmo „Umberto D.“ Šaltinis - thefocuspull.com

Nieko nuostabaus, kad mes neišvengiamai susigraudiname žiūrėdami „Marlis ir aš“ (Marley And Me, 2008) ar „Hačiko: Šuns Istorija“ (Hachiko: A Dog’s Story, 2009). Juk puikiai žinome, kad šunys – mūsų geriausi draugai, kurie visada kartu, kai mums jų labiausiai reikia, ...

Skaityti »

„Kelias į žvaigždes“. Žmogiškųjų ydų estetika

Kadras iš filmo „Kelias į žvaigždes“ „Top Film Baltic“ archyvas

Ankstesniuose Davido Cronenbergo filmuose virtualus pasaulis virsdavo realiu, žmonės ieškojo keistų erotinių nuotykių, pakliūdavo į mafijos pinkles, virsdavo vorais, jų kūnai irdavo nuo pornografijos žiūrėjimo, o identiški dvyniai buvo priversti dalintis viena siela. Naujausiame kultinio kanadiečių režisieriaus filme neatsiejamais Holivudo ...

Skaityti »

„Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“. Žmogus – keista būtybė

Kadras iš filmo „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ Festivalio „Scanorama“ archyvas

Visiems, kam į batą nors kartą buvo patekęs akmenukas, o ketvirtadieniai kartais būna tokie panašūs į trečiadienius… Vos išgirdus Roy`aus Anderssono pavardę, pirmiausiai norisi prisiminti jausmingą „Švedišką meilės istoriją“ (En kärlekshistoria / A Swedish Love Story, 1970). Jame kalbama apie ...

Skaityti »

„Dvi dienos, viena naktis“. Režisieriai Dardennai apie žmogiškąsias vertybes

Kadras iš filmo „Dvi dienos, viena naktis“ Festivalio „Scanorama“ archyvas

Broliai Dardennai dažnai pristatomi kaip socialinių dramų kūrėjai, tačiau iš tikrųjų socialinės problemos nei viename jų filmų niekada nebuvo svarbiausios. Tai tik ypač gerai jiems pažįstama erdvė, kurioje bet kokią istoriją jiems pavyksta parodyti kaip kiekvieno žmogaus moralinį pasirinkimą. Akivaizdu, ...

Skaityti »

„Atpildas“. Cituojant Davidą Leaną

„Atpildas“

Be galo dažnai filmo pradžią puošia titras „Remiantis tikrais įvykiais/faktais/istorija“, tačiau kur kas rečiau papasakota istorija tikrai įtikina. Kartais nebegelbsti ir juostos pabaigoje rodomos realios žmonių, kuriems nutiko ši istorija, nuotraukos. Viename savo interviu Alas Pacino pasakė: „Žmogus nėra Pandoros ...

Skaityti »

Kanai 2014. Nugalėtojai

Štai ir baigėsi sinefilų švente vadinamas Tarptautinis Kanų kino festivalis. Nesvarbu, kad didžiajai daugumai žiūrovų dar teks palaukti filmų premjerų, tačiau neabejotinai kiekvienas jau dabar sirgo už savo mylimus režisierius bei spėliojo, kas gi išsiveš iš Kanų geidžiamiausią prizą. Atspėti ...

Skaityti »

Labiausiai laukiami 67-ojo Kanų kino festivalio filmai. „Ypatingas žvilgsnis“

„Ypatingas žvilgsnis“ (prnc. Un Certain Regard) – antra pagal svarbumą Kanų kino festivalio programa. Šiemet žiuri, kuri paskelbs programos nugalėtoją, pirmininkauja argentiniečių režisierius Pablo Trapero. Kino kūrėją, garsėjantį savo artimomis dokumentinių filmų stilistikai juostomis, Lietuvos žiūrovai geriausiai turėtų atsiminti iš ...

Skaityti »

Kanai 2014. Programa

Atsakingas filmų atrankos procesas į didžiausią bei laukiamiausią metų kino festivalį oficialiai baigėsi ir Kanų direktorius Thierry Fremauxas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje festivalio žiuri, kino kritikų bei žiūrovų teismui paskelbė 67-ojo tarptautinio Kanų kino festivalio programą. Šiais metais gegužės 14-25 ...

Skaityti »

Stop kadras #21. „Bartonas Finkas“

Joelis ir Ethanas Coenai ne tik drauge režisuoja savo filmus, bet ir kartu rašo jiems scenarijus, prodiusuoja bei montuoja, todėl, nieko keisto, kad žiūrovų sąmonėje brolių kūryba seniai tapo nebeatsiejama, o žurnalistai juokais juos praminė „dvigalviu režisieriumi“. Matyt tam, kad ...

Skaityti »

Stop kadras #20. „Pilietė Rut“

Alexanderis Payne`as savo filmais įrodo, kad šiuolaikinis kinas gali puikiai apsieiti ir be specialiųjų efektų ar „kosminių“ biudžetų. Neseniai pasibaigusiame „Kino pavasaryje“ turėjome galimybę pamatyti naujausią režisieriaus filmą – „Nebraska“ (Nebraska, 2013). Pasirinkus vienaaukščių namų Amerikos vaizdavimą, nespalvotą juostą, nostalgišką ...

Skaityti »

„Klasės priešas“. Kol mes esame, mirties nėra, o kai yra mirtis – mūsų nėra

„Jūsų bendraklasės Sabinos nebėra. Ji nusižudė“, – ši frazė akimirksniu sujaukia dvyliktokų kasdienybę. Be to, ją ištaria niekieno nemėgiamas naujasis vokiečių kalbos mokytojas. Nepaprastai subtilus slovėnų režisieriaus Roko Bičeko debiutas išsiskiria kokybišku, daugiasluoksniu scenarijumi bei universalia istorija. Mirtimi prasidedantis „Klasės ...

Skaityti »