Autoriaus straipsniai: Gabrielė Norkūnaitė

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas.
Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.

SCA`17. „Vakarėlis“ – intelektualiojo elito pašaipa (apžvalga)

Jubiliejinę šių metų „Scanoramą“ atidarė filmas simbolišku pavadinimas „Vakarėlis“ (The Party, 2017). Puikus akcentas šventiškam vakarui. Tik antroji The Party reikšmė – partija – filmą apibūdina gerokai taikliau. Visi filmo veikėjai turi bendrus idealus, yra elitas, atstovauja skirtingas visuomenės grupes, ...

Skaityti »

VDFF`17. „Minant kadre“/„Nematomas kadras“ – minant tarp dviejų dešimtmečių (apžvalga)

1988-aisiais metais režisierė Cynthia Beatt pasodina dvidešimt kelerių Tildą Swinton ant dviračio ir seka jos važiavimą Berlyno gatvėmis. Taip gimsta pusvalandžio trukmės dokumentinis filmas „Minant kadre“ (Cycling the Frame, 1988). 2009-aisiais C. Beatt, T. Swinton ir Berlynas susitinka dar kartą. ...

Skaityti »

„Lemtinga pagunda“ – nostalgiškas paveikslas apie laukimą ir adaptaciją (apžvalga)

Prisiminkite gerai žinomą „Išvyką prie Kabančios uolos“ (Picnic on Hanging Rock, 1975). Tik šįkart veiksmas vyksta ne Australijoje, o Virdžinijoje, ir dingusias moksleives pakeičia surastas pašautas jankis. Galiausiai, net jei „Išvyka“ ir nėra matyta, šios siužeto detalės nėra itin svarbios ...

Skaityti »

KP`17. „Malholando kelias“ – tikrosios Kalifornijos svajos (apžvalga)

Geriausias šio amžiaus filmas, tamsus, siurrealistinis, sudėtingos struktūros, dėl kurios teisingos versijos iki šiol vyksta aktyvios diskusijos, bei praėjusių metų hitas, spalvingas, lengvas, smagiai pramoginis. Ką bendro turi šie du filmai? Iš esmės viską. Jie pasakoją tą pačią istoriją. Apie ...

Skaityti »

KP`17. „Nocturama“ – tokia estetiška ir tokia trikdanti (apžvalga)

„Nocturama“ (2016) – filmas, kuriame rodoma jaunų Paryžiaus teroristų pusė gyvenimo paros – nuo nusikaltimo įvykdymo iki po jo užklumpančių laukimo ir nežinios.  Svarbu paminėti, jog filmas buvo sukurtas dar iki teroristinių įvykių Prancūzijoje ir apie juos nekalbama. Netgi būtų ...

Skaityti »

KP`17. „Ji“ – lūkesčių laužytoja, ji – kerinti aktorė (apžvalga)

Yra toks filmų tipas – paverkimai. Arba „visos gyvenimo nelaimės“. Ten herojus ištinka smarkūs gyvenimo sukrėtimai, dėl kurių veikėjai arba apdovanojami (siužetas: vargšas trečiasis brolis, kuris užkariauja princesės širdį), arba lieka didvyriškais kankiniais. Tokie filmai kviečia pažiūrėti, kaip ten gyvenime ...

Skaityti »

„Kino pavasario“ programa „Nauja Europa – nauji vardai“. I dalis

Vienas labiausiai intriguojančių programos filmų – „Aš, Olga Hepnarova“ (Já, Olga Hepnarová, 2016). Tai 1973 metų Čekijos tragedijos istorija. Dvidešimt kelerių Olga, vienišė sunkvežimio vairuotoja, teigia esanti gyvuliškumo ir patyčių auka, besirenkanti kerštą, o ne savižudybę. Todėl ji suvažinėja kelias ...

Skaityti »

„Sangailės vasara“. Impresionistinis skrydis virš paaugliško pasaulio (apžvalga)

Ta viena vasara, kuri išskiria geriausius draugus. Ta viena vasara vienus užaugina ir paleidžia, kitus vis dar laiko nerūpestingam glėbyje. Ta viena vasara, kurios sukelti pojūčiai prisimenami dar ir po daugelio metų. Apie tą vieną vasarą, tą miniatiūrinį laiko tarpą, ...

Skaityti »

„Mergina naktį viena grįžta namo“. Nevampyriškai apie Irano vampyrę

Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Vampyrų tema kelia specifines konotacijas. Amžinumo ir laikinumo kova, apklota romantikos skraiste, paslapties šydu, neabejotinai ir siaubo elementais. Bet kuriuo atveju – tai kažkas gundančio ir viliojančio. Jau begarsinio kino laikais atsirado pirmosios „Drakulos“ ekranizacijos. Pastaruoju metu temos populiarumas neblėsta. ...

Skaityti »

„Burgundijos kunigaikštis“ – dominavimo ir paklusimo dilemos (apžvalga)

Kadras iš filmo „Burgundijos kunigaikštis“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Burgundijos kunigaikštis“ – viena Europoje gyvenančių drugių rūšių ir vienintelis vyriškos lyties atstovas Peterio Stricklando to paties pavadinimo filme (The Duke of Burgundy, 2014). Drama pristatoma kaip istorija apie entomologių suvažiavimą, kuriame dalyvauja paslaptinga aristokratė Sintija ir jos norų nepatenkinanti ...

Skaityti »

„Naujienų medžiotojas“ – dar viena istorija apie psichopatą (apžvalga)

Kadras iš filmo „Naujienų medžiotojas“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Pietvakarių Amerikoje – kojotas, Rusijos rytuose – varnas, artimiausias lietuviškas ekvivalentas – lapė: daugelyje tautų egzistuoja mitinis padaras, prisidengiantis gyvūno kailiu, stebinantis savo gudrumu ir gebėjimu apgauti, pasinaudojant aukštu intelektu bei nesilaikant konvencinio elgesio normų. Danas Gilroy`us savo filmą „Naujienų ...

Skaityti »

„Metų pilietis“ – pražūtis ir kerštas snieguotoje šiaurėje

Kadras iš filmo „Metų pilietis“ Festivalio „Scanorama“ archyvas

Naujausios Hanso Petterio Molando juostos pavadinimas iš originalo kalbos (Kraftidioten, 2014) galėtų būti verčiamas maždaug kaip „visiškas pakvaišėlis“. Lietuviškas pavadinimas pakartoja pagrindiniam filmo veikėjui suteikto titulo pavadinimą – „Metų pilietis“. Ši pavadinimo versija akivaizdžiai nutolsta nuo režisieriaus idėjos (jeigu filmui ...

Skaityti »

„Nauja draugė“ – smagus satyriškas erzinimas

Kadras iš filmo „Nauja draugė“ Festivalio „Scanorama“ archyvas

Idiliškas ir spalvingas it šeštojo dešimtmečio reklamos, puošiamos dirbtinių šypsenų, sudėliotų simetriškai – tokie preciziški ir rafinuoti pirmieji „Naujos draugės“ (Une Nouvelle Amie, 2014) kadrai. Jie iškart įtraukia žiūrovą, o režisierius leidžia nujausti, jog per ateinančias dvi valandas netrūks nieko: ...

Skaityti »

„Vaikystė“ – brandi idėja su nepretenzingu turiniu

Kadras iš filmo „Vaikystė“ Festivalio „Scanorama“ archyvas

Kiek daug prikalbėta ir vis dar kalbama apie „Vaikystę“ (Boyhood, 2014). Išgirdus minint šį filmą, pirmi į galvą šaunantys epitetai – „inovatyvu“, „neholivudinių standartų“, „kritikų išliaupsinta“. Dėl liaupsių kiekio ginčytis neverta, jos daugiau nei įspūdingos – „Vaikystė“ renka šimtukus įvairiuose ...

Skaityti »

„Po oda“ – žiūrovo panirimas į klampią siurrealistinę kino juostą

Kadras iš filmo „Po oda“ Šaltinis - liveforfilmsg.com

Šiame filme nėra siužeto. Scarlett Johansson vaidinama bevardė veikėja vairuoja autobusiuką, vilioja vyrus, kuriuos vėliau nužudo, dar parodomas motociklininkas, užpuolimas finalinėje scenoje ir… būtų tiek. Tai nėra minusas. Kubricko „Kosminėje Odisėjoje“ (2001: A Space Odyssey, 1968) visko vyksta turbūt dar ...

Skaityti »

„Meilės dainos“: muzikalios, seksualios ir trapios

Kadras iš filmo „Meilės dainos“ Šaltinis - coisasdegays.files.wordpress.com

Prisiminę stereotipišką ir iš kasdienės kalbos ištrauktą nuvalkiotą „prancūziškas filmas“ epitetą, simbolizuojantį amelišką kino reginį, kuriame vien tik romantika, apgaubta veikėjų netikėtų poelgių, ir ypač – staiga prasidedančio dainavimo, juo galime apibūdinti ir Christophe‘o Honoré filmą „Meilės dainos“ (Les Chansons ...

Skaityti »