Autoriaus straipsniai: Gabrielė Norkūnaitė

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.

„Po oda“ – žiūrovo panirimas į klampią siurrealistinę kino juostą

Kadras iš filmo „Po oda“ Šaltinis - liveforfilmsg.com

Šiame filme nėra siužeto. Scarlett Johansson vaidinama bevardė veikėja vairuoja autobusiuką, vilioja vyrus, kuriuos vėliau nužudo, dar parodomas motociklininkas, užpuolimas finalinėje scenoje ir… būtų tiek. Tai nėra minusas. Kubricko „Kosminėje Odisėjoje“ (2001: A Space Odyssey, 1968) visko vyksta turbūt dar ...

Skaityti »

„Meilės dainos“: muzikalios, seksualios ir trapios

Kadras iš filmo „Meilės dainos“ Šaltinis - coisasdegays.files.wordpress.com

Prisiminę stereotipišką ir iš kasdienės kalbos ištrauktą nuvalkiotą „prancūziškas filmas“ epitetą, simbolizuojantį amelišką kino reginį, kuriame vien tik romantika, apgaubta veikėjų netikėtų poelgių, ir ypač – staiga prasidedančio dainavimo, juo galime apibūdinti ir Christophe‘o Honoré filmą „Meilės dainos“ (Les Chansons ...

Skaityti »

„Kino pavasario“ konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“. I dalis

Šių metų „Kino pavasaryje“, kitaip nei ankstesniais kartais, puikuojasi net dvi konkursinės programos, viena jų tradicinė – „Nauja Europa – nauji vardai“, kurioje – vienuolika įvairių Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos kūrinių bei atidarymo filmas (nesivaržantis dėl konkursinio prizo). Aistruolių, ...

Skaityti »

„Nesamasis laikas“: nostalgiška kelionė į „čia ir dabar“ būseną

„Nesamojo laiko“ (2014) anonsas kino teatre tikrai gali suintriguoti: filmas atrodo labai patraukliai, sujungiantis dramą apie vaikystės draugus, meilės liniją ir netgi trilerio elementus. Ne iki galo atskleisti siužeto vingiai, ligoninės palata, prarasta atmintis, neaiški baisi nelaimė? Gal kažkas panašaus ...

Skaityti »