Daugiau nei trys priežastys, kodėl šį šeštadienį verta apsilankyti laikinuose „Romuvos“ kino teatro namuose

„Pernelyg laisvas žmogus“

Birželio 10 d. 17 val. laikinuosiuose „Romuvos“ kino teatro namuose, įsikūrusiuose Nacionalinio Kauno dramos teatro mažųjų salių kiemelyje (Kęstučio g. 62, Kaunas) gero dokumentinio kino festivalis „Edox“ rengia neeilinę dokumentinio filmo „Pernelyg laisvas žmogus“ premjerą. Žinomas Lietuvos kino dokumentininkas, prodiuseris, Nacionalinės meno premijos laureatas Arūnas Matelis įvardina tris priežastis, kodėl šio šeštadienio popietę verta atvykti į Kauną.

Pirmoji. Tai ypatingas susitikimas su ypatingu žmogumi. Filmo herojus – legendinis Rusijos kovotojas už demokratiją – Borisas Nemcovas. Per daug teisingas, padorus, sąžiningas, bebaimis ir kartu pernelyg laisvas ir pavojingas Rusijos politikas, kad būtų paliktas gyvas. Niekšingas jo nužudymas Kremliaus pašonėje – tai pirmoji politinė žmogžudystė po Stalino mirties per daugiau nei 60 metų: nužudytasis priklausė aukščiausiai Rusijos valdžios nomenklatūrai, todėl klaidingai vylėsi, kad titulai ir priklausymas sistemai jį apsaugos nuo susidorojimo. Buvęs Rusijos vyriausybės vicepremjeras, ekonomikos ministras, Dūmos deputatas ir Dūmos dešiniųjų jėgų frakcijos lyderis, Nižnij Novgorodo gubernatorius, nužudymo metu – Jaroslavlio apskrities Dūmos deputatas. Prezidento Boriso Jelcino viešai įvardintas įpėdiniu, kol šalį pasidalijęs oligarchatas privertė prezidentą pasirinkti jiems patogesnę figūrą – dabartinį prezidentą Vladimirą Putiną. Filme detaliai pasakojama politinė šios niekšingos žmogžudystės priešistorė nuo pat 1991 metų, kai jaunas, protingas, žavus, komunikabilus, doras, naujo kelio savo šaliai trokštantis fizikas Borisas Nemcovas su rusiška trispalve atėjo prie Baltųjų rūmų ginti Rusijoje gimstančios demokratijos.

Antroji. Specialiai pristatyti filmą ir susitikti su žiūrovais į Kauną atvyksta filmo scenarijaus autorius ir prodiuseris, bene vienintelės šiuo metu nepriklausomos televizijos Rusijoje „Dožd“ populiarios pentadienio vakaro laidos vedėjas, buvęs „Newsweek“ ir dabartinis nepriklausomo leidinio anglų kalba „Moscow Times“ redaktorius Michailas Fišmanas, pasirengęs diskutuoti su žiūrovais, atskleisti dar daugiau įdomių detalių apie neeilinį savo filmo herojų.

Trečioji. Mintimis apie filmą, Rusiją ir Borisą Nemcovą pasidalins jo bičiulis, ypatingas premjeros svečias, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, įdėjęs daug pastangų ir įtikinęs filmo prodiuserius bei autorius, kad ši išskirtinė premjera būtų surengta ne Vilniaus kino festivaliuose, o būtent Kaune, būsimoje Europos kultūros sostinėje.

Tie, kas domisi šiandieninės Rusijos politika, be abejo, puikiai žino, kas buvo ir yra Borisas Nemcovas. Svarbus ne tik Rusijai, bet ir likusiam pasauliui. Tokio žmogaus nedera pamiršti. Todėl kiekvieną progą su juo susitikti – dabar jau tik kino ekrane – išnaudoti verta.

Reklama

Pats filmas – išsamus, dviejų valandų trukmės dokumentinis pasakojimas – taip pat vertas pagiriamųjų žodžių. Jame gausu B. Nemcovui esant gyvam nufilmuotų intriguojančių siužetų, dar niekur nerodytų istorinių kadrų. Nesuvaržytas cenzūros, todėl jo seansuose, kad ir kur jis būtų rodomas, nesutelpa visi norintys. Rusijos kino kritikai jam skyrė geriausio 2017 metų dokumentinio filmo prizą „Baltasis dramblys“, tuo tarpu Rusijos kino teatruose, deja, jis nėra pageidaujamas.

Kino kritikas Gediminas Jankauskas filmą „Pernelyg laisvas žmogus“ pakomentavo taip:

Šiemet, prisimenant prieš dvejus metus Maskvos centre nužudyto politiko Boriso Nemcovo metines, sukurti keli filmai apie šį ryškų, charizmatišką Rusijos opozicijos lyderį, su kuriuo liberaliai nusiteikę dabartinio autoritarinio režimo kritikai siejo teigiamų permainų galimybę. Įžūliai paties Kremliaus pašonėje įvykdyta politinė žmogžudystė Rusijoje buvo sutikta prieštaringai. Daug metų menkinusi opozicijos vaidmenį šiuolaikinėje Rusijoje valdžios kontroliuojama žiniasklaida padarė viską, kad padidėtų B. Nemcovo ir visos opozicijos priešininkų arba pagal komandą mylėti arba nekęsti išmokusios „agresyviai paklusnios“ daugumos atstovų gretos. Tačiau po šio brutalaus valstybinio terorizmo akto auga ir B. Nemcovo, ir kitokio Rusijos vystymosi kelio šalininkų armija.

Režisierės Veros Kričevskajos ir prodiuserio Michailo Fišmano dokumentinio filmo „Pernelyg laisvas žmogus“ epigrafas galėtų būti filme cituojami pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino žodžiai apie ryškų jaunųjų reformatorių lyderį: „Borisas Nemcovas taip užaugo kaip politikas, kad jį jau galima ir į prezidentus rekomenduoti“. Ko gera, šiuose žodžiuose dabar galima įžvelgti atsakymą į dažnai keliamą klausimą „Kodėl B. Nemcovas buvo nužudytas?“.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*