fbpx
Filmų apžvalgos, Kinas po žvaigždėmis, Repertuaro filmai

„Didesni purslai“: prarasto rojaus beieškant (apžvalga)

Kadras iš filmo „Didesni purslai“ ACME film archyvas
Kadras iš filmo „Didesni purslai“
ACME film archyvas

Stilingas ir erotiškas trileris – taip trumpai apibūdinčiau „Didesnius purslus“ (Bigger Splash, 2015), kurį kai kurie jau spėjo pamatyti „Kino pavasario“ programoje „Festivalių favoritai“. Juostos nuotaika išties atspindi šių metų festivalio šūkį „Emocijų pavasaris“.

Dabar keliaukime į Pantaleriją – nedidelę Italijos salą. Tylos, ramybės ir žavingos laukinės gamtos prieglobstį. Tai sala, kuriai arčiau Tunisas nei Italija, kur šliaužioja gyvatės, kur purvas gydo.

Bent kiek besidomintys kulinarija tikriausiai žino garsųjį Paryžiuje gyvenantį kulinarijos tinklaraštininką Davidą Lebovitzą. Dar 2014 metais jis aprašė šią salą. Be abejo, jo įraše dėmesys skiriamas maistui, bet ir šiame filme vienam iš didžiausių malonumų vietos pakanka. Paskaitykite patys ir pamatysite. Na, bet ne apie salą aš noriu papasakoti.

Taigi šiame rojuje atostogas leidžia Mariana (Tilda Swinton) ir Polas (Matthiasas Schoenaertsas). Italų režisierius Luca Guadagnino vėl sukūrė filmą Italijoje ir pasikvietė žaviąją savo mūzą, kuri šįkart įkūnija roko žvaigždę. T. Swinton, su kuria režisierius dirba ketvirtą kartą, o be belgų aktoriaus M. Schoenaertsas jos partneriais filme yra Ralphas Fiennesas ir Dakota Johnson.

Kadras iš filmo „Didesni purslai“ ACME film archyvas
Kadras iš filmo „Didesni purslai“
ACME film archyvas

Filmavimą su šia aktorių komanda režisierius laiko vienu iš geriausių savo karjeroje. Ne veltui naujausiame L. Guadagnino filme „Suspiria“ savo dalyvavimą jau patvirtino moteriškoji filmo pusė T. Swinton ir D. Johnson.

Davido Bowie stiliaus rokerė Mariana daro pertrauką ir ilsisi po gerklės operacijos, todėl filme ji bendrauja šnabždesiais. Nebylios Marianne mintį pasiūlė būtent vaidmens atlikėja T. Swinton. Manau, kad savo pačios idėją gestais, išraiškomis ir žvilgsniais įgyvendinti jai pavyko.

Filme visi charakteriai gana ryškūs, individualūs, išplėtoti ir turintys savo istoriją – priklausomybių, meilių ir panašiai. Tai atsiskleidžia filmo metu iškylant tam tikriems praeities momentams, o kai kas paaiškėja ir iš veikėjų dialogų. Be abejo, ryškiausias išlieka Ralpho Fienneso personažas Haris. Tas žmogus, kuris sugriauna visą atostogų harmoniją ir tylą atvykdamas su staigmena, dukra, apie kurią neseniai sužinojo.

Choleriškas ir beprotiškas muzikos prodiuseris trypia, plepa, šoka ir dainuoja. Ne veltui jo elgesys erzina. Lygiai taip pat erzina ir jo paauglės dukters personažas, spinduliuojantis erotika ir provokacija. Tačiau erotika sklinda ne tik iš personažų. Atmosferą kaitina netgi rikotos gamyba. Ar kada pagalvojote, kad sūrio gamyba gali tokia būti?

Kadras iš filmo „Didesni purslai“ ACME film archyvas
Kadras iš filmo „Didesni purslai“
ACME film archyvas

Smulkmenos ir ženklai, kuria atmosferą ir pasako tai, kas paraštėse. Besirangančios gyvatės, dūžtanti stiklinė, laižomi pirštai, smėlėtas kūnas. Esmė detalėse, ar ne?

Santykiai, kurie sieja visus veikėjus, kelia klausimus apie pasirinkimus. Ar būti su tuo, su kuriuo laukia stabilūs ir harmoningi santykiai? O gal tęsti tai, kas audringa ir nežinia, kur nuves? Svarbi tema yra ir apie pasirinkimą gyventi priklausomybių, be tabako ir alkoholio. Na, ir taip pat, ką reiškia artimą žmogų pastūmėti kito žmogaus link, tarytum „padovanoti“, bet vėliau suprasti, kad kitam atidavėme brangiausią dalyką.

„Didesni purslai“ – tai Jacques’o Deray „Baseino“ (La piscine, 1969) perdirbinys, o pavadinimas sutampa su to laikotarpio garsaus britų menininko Davido Hockney paveikslu „Didesni purslai“. Scenoje, kuri labiausiai patiko režisieriui, tačiau į filmą nepateko, vaizduojama kaip Tate galerijoje Hario dukra žiūri būtent į šį paveikslą.

Beje, kostiumai ir muzika puikūs. Užuominos – „Rolling Stones“ ir „Dior“.

Filmą galėsite pamatyti „Kine po žvaigždėmis“ 2016 Birželio 30 d.

Filmo anonsas:

Komentarai
Su kinu aš keliauju po skirtingus kraštus, mokausi apie pasaulį ir save, atsipalaiduoju ir svajoju, pasikraunu motyvacijos, o kai reikia – jis mane guodžia, linksmina ir liūdina. Į KINFO atėjau, nes labai norėjau rašyti apie kiną. Radau daugiau nei tikėjausi.