Dokumentiniame filme „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ – žinia pasauliui apie Lietuvą ir ją ginti pasiruošusius šauktinius

Kadras iš filmo „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“

Pristatyti pasauliui Lietuvą ir jos istoriją bei šauktinius savanorius – tokį uždavinį sau išsikėlė Londone gyvenanti ir dirbanti režisierė Neringa Medutytė. Nepaisant pasirinktos temos sudėtingumo, jos dokumentinė juosta „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ pelnė itin palankių užsienio ir Lietuvos kritikų vertinimų ir netgi buvo parodyta vieno didžiausio kanalo pasaulyje „Al Jazeera“, turinčio daugiau nei 220 mln. žiūrovų 100 valstybių. Ketvirtadienį šio tarptautinės sėkmės sulaukusio filmo išankstinė premjera įvyks ir Lietuvoje.

„Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ idėja N. Medutytei kilo prasidėjus karui Ukrainoje. Nepaisant to, kad naujienų srautas apie Rusijos agresiją nuolat augo, Londone, kuriame gyvena režisierė, apie tai buvo žinoma mažai.

„Aš kaip režisierė jaučiau pareigą ir norėjau visam pasauliui garsiai papasakoti apie tai, kas vyksta, paaiškinti kodėl lietuviai tokie sunerimę. Tokiose šalyse kaip Jungtinėje Karalystėje ar JAV mūsų šalies balsas ir problemos yra negirdimos, jos dingsta informacijos sraute“, – sako kūrėja.

Pirmąjį prisijungti prie komandos lietuvių režisierė pakvietė gerai Jungtinės Karalystės kino industrijoje žinomą prodiuserį James Rogan. Pasaulinio garso režisieriaus ilgai įtikinėti nereikėjo – Lietuvos situacija jam pasirodė sudėtinga ir tikrai verta to, kad būtų pristatyta pasauliui.

„Manau, kad Lietuvos situacija tarptautinės bendruomenės yra per daug ignoruojama. Netgi ieškodami filmui finansavimo iš daugelio televizijų vadovų sulaukėme nuomonės, kad baimė dėl Rusijos agresijos yra nepgrįsta ar net juokinga. Šio filmo ėmiausi tikėdamas, kad net jei ta baimė ir yra ne iki galo pagrįsta, europiečiai ir visas pasaulis turi apie tai žinoti ir suprasti situaciją iš Lietuvos perspektyvos. Filmas yra stiprus, nes jame užfiksuota jaunų, savo šalį pasiruošusių ginti lietuvių patirtis“, – teigia J. Rogan.

Reklama

Subūrusi užsienio profesionalų komandą ir „užkrėtusi“ juos savo filmo idėja režisierė visų pirma ją sėkmingai pardavė vienai didžiausių pasaulio televizijų „Al Jazeera“. Ji ne tik investavo į filmą, bet ir pirmą kartą parodė jį 220 mln. savo žiūrovų visame pasaulyje.

„Dirbti su šiuo filmu nusprendėme dėl stiprios komados ir jų siekio perteikti šiandien itin aktualią istoriją. Mums padarė įspūdį tai, kad jie sugebėjo prisiliesti prie šauktinių ir jų šeimų gyvenimo. Taip pat sužavėjo, kad bendradarbiauti sutiko tokios svarbios institucijos kaip Prezidentūra, Lietuvos kariuomenė ir NATO. Tai puiki dokumentika, suteikianti žiūrovams galimybę ne tik sužinoti apie Lietuvos geopolitinę situaciją ar istoriją, bet ir pamatyti tikras šauktinių gyvenimo istorijas. Šis filmas yra Neringos pasišventimo rezultatas, suteikiantis valstybei balsą, pasakojantį pasauliui ne tik tai, kas dedasi dabar, bet ir tai, ko negalima pamiršti“, – sako „Al Jazeera“ vykdančioji prodiuserė Fiona Lawson-Baker.

Filmo montažo režisierius, BAFTA laureatas Yann Heckmann prisimena, jog jį akimirksniu sužavėjo filmo kinematografija bei N. Medutytės idėja apie karą ir patriotizmą kalbėti neabejingų jaunų žmonių ir jų šeimų lūpomis.

„Su Neringa jau buvęs dirbęs ir anksčiau, todėl žinojau, kad ji ne tik talentinga kūrėja, bet ir tikra savo šalies patriotė. Kai pirmą kartą pamačiau filmo medžiagą, mane sužavėjo vaizdų grožis, jo veikėjų stiprybė. Galimybė kartu analizuoti tai, kaip politiniai procesai paveikia individą, mane labai suintrigavo“, – sako montažo režisierius.

Prisidėję prie prasmingos juostos gimimo jaučiasi ir operatorius Sebastian Cort. Jo teigimu, šio fimo kūrimas buvo neabejotinai naudingas jam ir kaip žmogui, ir kaip kino srities specialistui. 

„Šis filmas yra ne tik geopolitinė dokumentika, bet ir kūrinys, kuris leidžia pamatyti viską iš labai asmeniško ir žmogiško požiūrio kampo. Šis filmas leido man prisidėti prie istorijos, kuri kitaip būtų likusi neišgirsta ir nepamatyta. Neringa turėjo labai stiprią viziją. Pakviesdama mane dirbti prie šio filmo ji priėmė mane į savo kultūrą ir atvėrė duris į Lietuvos praeitį: gyvą ir tikrą, ne istorijos vadovėliuose aprašytą. Tai neįkainojama patirtis“, – teigia S. Cort.

Lietuvių ir britų kūrybinė grupė 9 mėnesius praleido Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, kur kasdien fiksavo pirmųjų šauktinių savanorių – Stasio Vasiliausko ir Airono Babkausko – patirtį. Filme taip pat galima išvysti Prezidentę Dalią Grybauskaitę, NATO vadavietės atidarymą, NATO pratybas. 

„Kūrybinis procesas buvo be galo įdomus. Gyvenome kariuomenės ritmu, pažinome ir pačius karius. Filmuojant karius pamačiau, kad jie fantastiški žmonės: nuoširdūs, gerbiantys savo pareigą, turintys ypatingą misiją. Gyvendami civilių gyvenimą kartais pamirštame, kad jie visuomet mus saugo“, – teigia N. Medutytė.

Kūrėja, pasitelkdama savanorių šauktinių portretus, auditorijai siekė parodyti, kas motyvuoja jaunus žmones atsisakyti įprasto gyvenimo ir ruoštis Tėvynės gynimui. Režisierės teigimu, šių dviejų vaikinų istorijas jungia tai, kad kariuomenė pakeitė jų gyvenimus.

Apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje savo noru šauktiniu tapęs S. Vasiliauskas svarstė dar mokydamasis mokykloje. Tuo metu jaunuolis svarstė apie studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Tačiau nuo šio pasirinkimo sustabdė tėvai.

Dirbdamas Londone vaikinas prisimena, kaip išgirdo, kad Lietuvoje nuspręsta grąžinti šauktinių kariuomenę. Jo teigimu, tai ir buvo paspirtis grįžti atgal į Lietuvą.

„Buvau psichologiškai pavargęs, labai norėjau atgal į Lietuvą ir galimybė atlikti pareigą šaliai, kurią myliu, suviliojo.  Niekas daug negalėjo papasakoti apie tai, kaip vyksta tarnyba, nes buvome pirmoji šauktinių laida po ilgo laiko. Turbūt dėl to ir lūkesčių didelių neturėjau, ir nusivilti nebuvo kuo. Niekada nesigailėjau dėl šio savo sprendimo, juolab, kad pareiga ginti savo šalį įrašyta Konstitucijoje, o jos aš laikausi“, – teigia S.Vasiliauskas.

Vėliau vienas pirmųjų atnaujintos karinės tarnybos savanorių prasitarė, kad tėvai visiškai palaikė jo sprendimą ir išleistuvių proga surengtoje vakarienėje tiek išlydimam sūnui, tiek iš užsienio atvykusiai filmavimo komandai priminė šalies istoriją ir šeimai tekusius iššūkius okupuotoje Lietuvoje.

Kitas filmo herojus šauktinis savanoris A. Babkausk

Režisierė Neringa Medutytė

as mokydamasis mokykloje buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, todėl nuo mažens kario profesiją laikė garbinga, o karį – pavyzdžiu visuomenei. Atnaujinus privalomą pradinę karo tarnybą vaikinas metė studijas Kauno kolegijoje, tačiau taip pat neiškart slaukė tėvų palaikymo.

 

„Kai vieną dieną grįžau namo ir pasakiau tėčiui, kad mečiau mokslus, mačiau, kaip jo veidas iš pykčio išraudo ir ant kaktos iššoko vena. Iš karto pridūriau, kad užsirašiau savanoriu į šauktinių tarnybą. Jis dar nesišypsojo, tačiau įtūžis atlėgo. Galų gale tėvai ėmė nuoširdžiai mane palaikyti“, – pasakoja A.Babkauskas.

„Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ kurtas užsienio auditorijai, todėl N. Medutytė neatsitiktinai surinko tarptautinę komandą. Bendrą lietuvių ir birtų filmą prodiusavo J. Rogan, vykdančioji „Al Jazeera“ prodiuserė F. Lawson-Baker, kūrė montažo režisierius Y.Heckmann, operatorius S.Cort, dirbantis su Adele bei Madonna ir didžiausiomis pasaulio televizijomis, taip pat su tokiomis televizijos žvaigždėmis kaip Bear Grylls dirbantis Charlie Laing, garso režisierius Matthew Forrester ir kiti. Muziką filmui kūrė šiuo metu JAV gyvenantis, Italijoje užaugęs indų kilmės elektroninės muzikos kompozitorius Ray Armando Morabito.

Filmo kūrimą parėmė viena didžiausių televizijų pasaulyje „Al Jazeera“, Lietuvos kino centras, LRT ir mineralinis vanduo „Vytautas“.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*