Festivalio „Kreivės“ atidarymas

Festivalio „Kreivės“ atidarymas Marinos Juralevičiūtė nuotrauka

Festivalio „Kreivės“ atidarymas
Marinos Juralevičiūtė nuotrauka

Rugpjūčio 21-osios dienos vakarą „Skalvijos“ kino centre buvo atidarytas festivalis „Kreivės“. Tai LGBT festivalis, kurio programoje gausu edukacinių bei pramoginių renginių, daugiausiai susideda iš filmų, kurie nagrinėja lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų bei kitaip save identifikuojančių žmonių gyvenimus bei problematiką.

Didžiausias dėmesys „Kreivėse“ skiriamas prancūzų teatro, operos bei kino režisieriui Patrice’ui Chéreau, daugkartiniam kino festivalių (tarp kurių ir Berlinalė bei Kanai) laureatui, per savo gyvenimą sukūrusiam penkiolika juostų ir prisidėjusiam prie dar didesnio skaičiaus jų kūrimo proceso. „Kreivių“ organizatoriai atrinko ir festivalyje rodo tris Chéreau kūrinius, o vienas jų tapo renginio atidarymo filmu – „Sužeistas vyras“ (L’homme blessé, 1983).

Nenuostabu, jog „Kreivių“ organizatoriai nusprendė dalį programos skirti būtent šiam prancūzų kino režisieriui. Homoseksualus kūrėjas, nors gyvenimo ir nepaskyrė tiesioginei kovai už LGBT teises, tačiau jo filmuose dažnai vaizduojami netradicinės seksualinės orientacijos veikėjai ir bendražmogiškos problemos, su kuriomis jie susiduria, tad bent iš dalies Chéreau prisidėjo prie LGBT integracijos ar bent jau kultūros plėtros. Pernai iš gyvenimo pasitraukusiam režisieriui pavyko pasiekti pripažinimą kino pasaulyje, o „Kreivių“ festivalis suteikia Lietuvos žiūrovams galimybę su šiuo kūrėju susipažinti artimiau.

Festivalio „Kreivės“ atidarymas Marinos Juralevičiūtė nuotrauka

Festivalio „Kreivės“ atidarymas
Marinos Juralevičiūtė nuotrauka

Filmas pasižymi skaudoku tonu, pabrėžia nesusipratimus, komunikacijos stoką. Galbūt Lietuvos LGBT bendruomenei – tai artima patirtis? „Lietuvoje dar tik kuriasi bendruomenė, ji nebrandi, tad festivalis – tarsi mėginimas ieškoti tų bendrumų“, – teigė organizatorių komandos narys Marius Gorochovskis. Kad ir kaip būtų, festivalis nesikoncentruoja tik į LGBT auditoriją ir kviečia atvykti visus norinčius. „Naivu būtų tikėtis, kad festivalį pasirinks priešiškai LGBT žmonių atžvilgiu nusiteikę asmenys. Tačiau nebūtina savęs identifikuoti su kokia nors mažuma, kad laikytum mūsų renginius įdomiais ir įtraukiančiais, tad matome atvykstant žmonių iš įvairių socialinių grupių, įskaitant LGBT ir jų draugus“, – sakė M. Gorochovskis.

Reklama

Panašu, jog pritraukti publiką tikrai pavyko. Bilietai į atidarymo seansą beveik tuoj pat buvo išgraibstyti, o jų negavusieji rikiavosi prie durų, tačiau patekti į vidų jiems taip ir nepavyko – salė buvo sausakimša. Tad rekomenduotina bilietais pasirūpinti iš anksto. Atidarymo metu tarp susirinkusiųjų galima buvo išvysti „Kino pavasario“ meno vadovę Santą Lingevičiūtę, menotyrininkę Laimą Kreivytę, režisierių Romą Zabarauską ir kitus meno pasaulio atstovus bei žmogaus teisių aktyvistus.

Po filmo organizatoriai skatino atkreipti dėmesį į pačiame „Skalvijos“ kino centre įrengtą fotografijos parodą „By the way“ bei pakalbinti atėjusią šios parodos autorę – Arcaną Feminą, kuri savo nuotraukose įamžino transeksualius žmones. Paroda veiks iki rugpjūčio mėnesio pabaigos.

Telieka nepamiršti, jog bilietus į filmą galima atsiimti tik tą pačią dieną, ne anksčiau kaip likus valandai iki pirmojo dienos seanso. Smagių peržiūrų!

Festivalio „Kreivės“ atidarymas

Gabrielė Norkūnaitė

Gabrielė Norkūnaitė

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas.
Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.
Gabrielė Norkūnaitė

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*