„Genijus“ – filmas, prie kurio norisi grįžti vėl, kaip ir prie geros knygos

Kadras iš filmo „Genijus“ GPĮ archyvas

Kadras iš filmo „Genijus“
GPĮ archyvas

Jau šį pentadienį, liepos 15 d., į kino teatrus kviečiami geros vaidybos ir meistriško žodžio mylėtojai – pristatoma biografinė drama „Genijus“ apie amerikiečių rašytoją Tomą Vulfą. Pagrindinius vaidmenis atliko įžymūs aktoriai Jude‘as Law, Nicole Kidman, Colinas Firthas.

Prieš tokio filmo peržiūrą, norisi daugiau sužinoti apie realius žmones, kurių gyvenimai paliečiami. Nežiūrint į tai, kad mes, žiūrovai, kažkiek žinome populiarių 20 a. pradžios Amerikos literatūros kūrinių, apie T. Vulfą daugelis išgirs pirmąkart. Tomas Kleitonas Vulfas (angl. Thomas Clayton Wolfe) – taip vadinamosios „prarastosios kartos“ atstovas, buvo šeimoje jauniausias iš 8 vaikų, jo tėvai vertėsi smulkiais verslais. Tomas buvo nepaprastas berniukas – būdamas 15-os jis įstojo į Šiaurės Karolinos universitetą, ten aktyviai užsiėmė visuomenine veikla, tapo studentų laikraščio redaktoriumi. Baigęs universitetą bakalauro laipsniu, ėmė studijuoti Harvardo universiteto Menų ir mokslo aukštojoje mokykloje. Savo 22-jį gimtadienį Tomas Vulfas sutiko jau kaip Harvardo universiteto dramaturgijos kurso magistras, turėdamas nemažą jo parašytų pjesių pastatymų bagažą, o po dviejų metų pradėjo dirbti anglų kalbos dėstytoju Niujorko universitete.

Netrukus Tomas susipažino su Alina Bernštain, Teatrų gildijos kostiumų dizainere. Jų santykiai buvo audringi, momentais pereinantys į tarpusavio karą, bet ši moteris buvo ne tik rašytojo mūza, ji jį rėmė ir finansavo jo kūrybą. Dėl meilės Vulfui, misis Bernštain paliko savo vyrą bankininką ir du vaikus, nors buvo 18 metų vyresnė. Pirmasis rašytojo romanas, išleistas likus vos 11 dienų iki fondų rinkos krizės 1929 m., buvo dedikuotas Alinai, bet iškart po to Vulfas nutraukė su ja ryšį.

Pasakojama, kad kaip asmenybė T. Vulfas buvo nepaprastai gyvybingas, nerimastingas, atsidavęs. Jis giliai  išgyvendavo kiekvieną gyvenimo momentą, bet ir tuojau pat bėgo iš jo. Jam buvo sunku susilaikyti – žodžiai ir mintys liejosi lavina, todėl pirmieji du Vulfo romanai, išsiskiriantys ypatingai didelėmis apimtimis — „Žvelk, angele, į savo būstą“ ir „Apie laiką ir upę“ — buvo negailestingai išredaguoti redaktoriaus Maksvelo Perkinso, prieš tai dirbusio su E. Hemingvėjumi ir F. S. Ficdžeraldu.

Vulfas degė aistra gyvenimui ir kūrybai. Tempai buvo neįtikėtini, jo norma – penki tūkstančiai (!) žodžių per dieną. Dirbo stovėdamas, visur ir visada. 1938 metais, pristatęs virš milijono žodžių apimties rankraštį jau kitam redaktoriui E. Aswellui, Vulfas paliko Niujorką ir vos per dvi savaites apkeliavo 11 nacionalinių Vakarų Amerikos parkų. Tada netikėtai susirgo. Galutinė diagnozė – miliarinė smegenų tuberkuliozė, apėmusi jau visą Vulfo dešinę galvos pusę, ir net žymiausias šalies neurochirurgas jam nebegalėjo padėti. Nežiūrint į nesutarimus su Perkinsu, likus kelioms dienoms iki mirties, Vulfas parašė jaudinantį laišką, kuriame prisipažino, kad Perkinsas yra vienintelis geriausias jo draugas, ir būtent jo dėka apskritai visa Vulfo kūryba buvo įmanoma.

Reklama

Gerus dalykus norisi kartoti vėl ir vėl. Genialaus rašytojo istoriją ir bendrą jo darbą su talentingu redaktoriumi norisi išgirsti ir pamatyti dar kartą. Būtent tam buvo skirti šie Tomo Vulfo gyvenimo trupiniai… O ištraukas iš epinės T. Vulfo knygos „Žvelk, angele, į savo būstą“ galima bus paklausyti liepos 15 d. 17.30 val. Vilniaus bare „7 Fridays“. Ištraukas skaitys aktorius Tomas Dapšauskas.

 

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*