„Shooting Stars 2015“. Hera Hilmar ruošdamasi vaidmeniui privalėjo pažvelgti tiesai į akis

Aktorė Hera Hilmar Fotografas Charlie Carter Shooting Stars archyvas

Aktorė Hera Hilmar
Fotografas Charlie Carter
Shooting Stars archyvas

Hera Hilmar – jauna, žavi, kerinčių rudų akių, paslaptinga ir labai talentinga aktorė iš Islandijos. Už savo vaidmenį filme „Gyvenimas akvariume“ (Life in a Fishbowl, 2014) Hera apdovanota „Shooting stars“ prizu, tačiau per savo kelerių metų karjerą spėjo nusifilmuoti ne tik Islandiškuose, nekomerciniuose filmuose, bet ir „Penktojoje valdžioje“ (The Fifth Estate, 2013) kartu su Benedictu Cumberbatchu, seriale „Da Vinčio demonai“ (The Da Vinci‘s Demons, 2013). Ši mergina stipri, turinti savo nuomonę ir labai atvira. Kviečiame paskaityti pokalbį su ja.

Kada supratai, jog nori tapti aktore?

Tai supratau būdama ganėtinai jauna. Galbūt dėl to, kad augau šeimoje, kurioje kinas ir teatras buvo labai svarbūs dalykai. Žinoma, flirtavau ir su kitomis specialybės. Pavyzdžiui, kai buvau vaikas, norėjau turėti savo maisto parduotuvę ar tapti dantiste. Kiti, tikriausiai realesni pasirinkimai – tapti muzikante, violančelininke. Bet aš visada grįždavau prie vaidybos.

Kokie vaidmenys tau įdomiausi?

Mane domina tie vaidmenys, kurie turi savo istoriją, yra tikri ar su kuriais aš galiu susitapatinti. Arba tie, kurie žinau, kad atvers man ir žiūrovams duris į kitą pasaulį. Tokie vaidmenys mane visada džiugina, jaudina. Žinoma, didelę reikšmę turi ir visa projekto koncepcija, energija. Visada prieš nuspręsdama, ar rinksiuosi vaidmenį, atkreipiu dėmesį į filmo visumą. Taip pat režisierius, jo darbo metodai turi labai didelę reikšmę.

Reklama

Su kokiais sunkumais susidūrei kurdama Eik vaidmenį filme „Gyvenimas akvariume“?

Reikėjo atsikratyti savo nuomonės ir įsivaizdavimo, kad toks gyvenimas Islandijoje neegzistuoja. Eik – mergina, kilusi iš privilegijuotos šeimos. Tačiau gyvenimas susiklosto taip, kad norėdama išgyventi, sudurti galą su galu, ji imasi prostitucijos. Šis faktas man ir daugeliui žmonių mano gimtinėje atrodo neįtikėtinas. Buvau įsitikinusi, kad būtent taip susiklostę gyvenimai neegzistuoja šalyje, kurioje mes gyvename. O iš tiesų tai vyksta.

Esi nominuota „Shooting Stars“ apdovanojimui. Po truputį esi vis labiau pastebima kino industrijoje. Turbūt pats laikas paklausti: kaip manai, iš ko susideda žodis žvaigždė ir ar norėtum būti taip vadinama?

Man apibūdinimas „žvaigždė“, tai kažkas, ką žmogus tiesiog turi. Tas žmogus yra tikras prieš save ir leidžia savo tikrumui, autentiškumui švytėti. Bet tokie žmonės neprivalo būti aktoriai, muzikantai, menininkai. Pasaulyje yra daug žmonių „žvaigždžių“ su labai įvairiomis savybėmis. Taigi šia prasme visai nepykčiau vadinama žvaigžde. Švytėti kompanijoje tarp kitų įvairių asmenybių su savo ypatybėmis man visai patiktų.

Aktorė Hera Hilmar Shooting Stars archyvas

Aktorė Hera Hilmar
Shooting Stars archyvas

Pastaruoju metu aktorės ir aktoriai į viešumą iškelia lyčių nelygybės klausimą kine. Ar tau teko su tuo susidurti?

Manau, kad ši problema yra gaji visame pasaulyje. Bet kokioje industrijoje. Aš esu kilusi iš Islandijos, kur moterims pasisekė šiuo klausimu. Bet net nesinori sakyti „pasisekė“. Tai turėtų būti normalu – gyventi visuomenėje, kur lyčių lygybė, moterų teisės yra gerbiamos, nepamirštamos. Bet, pripažinkime, nelygybė vis tiek egzistuoja (Islandijoje – aut. pastaba).

Jei atkreiptume dėmesį į kino industriją, tai matyti, kad ji vis dar yra režisuojama vyrų, vaidinama vyrų, jiems mokama daugiau. Būnant moterimi ir dirbant kine, taip pat kaip ir gyvenime, tai turi didelę įtaką. Be to, labai svarbu, kad ir scenaristai būtų ne tik vyrai. Juntamas didžiulis skirtumas, kuomet vyras rašo mintis ir emocijas moters vaidmeniui, ir kuomet rašo moteris. Labai džiugu, kad vis daugiau filmų ir serialų kuria moterys, auditorija taip pat tai vertina, kuomet galima išgirsti įvairių balsų.

Tu esi vaidinusi ir televizijos serialuose, ir kine. Kur jautiesi geriau?

Man patinka abi šios formos, bet kinas visada buvo mano aistra. Man atrodo, kad aplinka, kurioje užaugau, ir filmai, kuriuos žiūrėjau, turėjo tam įtakos. Taip pat svarbu ir laikas, skirtas televizijai ir kinui. Kine dažniausiai tu turi daugiau laiko pasiruošti, o televizijoje kartais žodžius tau rašo čia ir dabar – filmuojant. Dabar televizija eina kiek kitu keliu ir man tai patinka: skiriama daugiau pinigų, todėl galima skirti daugiau laiko ir išteklių kuriant televizijos serialą, įsigilinti į istorijos detales. Bet vis tiek kinas man patinka labiau.

Daugiau nuotraukų su „Shooting stars 2015“ nugalėtojais galite rasti mūsų „Facebook“ paskyroje.

„Shooting Stars 2015“ prizininkė Hera Hilmar

Agnė Raščiūtė

Agnė Raščiūtė

Mėgstu kiną, nes jis man padeda bent akimirkai susikoncentruoti, išnykti iš tikra-netikra pasaulio ir padeda atrasti atsakymus į mano klausimus. O KINFO – erdvė, kurioje galiu dalintis tais atsakymais, kuriuos randu kine. Taip pat čia galiu ir bandau tobulėti ne tik kaip „man patiko – nepatiko“ pliurpėja, bet kaip argumentais ir įmantriomis frazėmis apsikausčiusi kino kritikė. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs, kad filmo ilgis visuomet turi būti tiesiogiai proporcingas šlapimo pūslės ištvermei, o mano tikslas – rašyti tekstus taip, kad net ir labai norintys sisioti, neišbėgtų į tualetą tol, kol nepabaigtų skaityti mano teksto.
Agnė Raščiūtė

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*