fbpx
Naujienos

Į Lietuvos sales atkeliauja naujausios vokiško kino intrigos

Kadras iš filmo „Oh Boy“ Goethe’s instituto archyvas
Kadras iš filmo „Oh Boy“
Goethe’s instituto archyvas


Marlena Dietrich, Tilis Schweigeris, Berlinalės lokiai ir komisaras Reksas – vos keletas vokiškai kalbančių šalių kino kultūros ženklų, Lietuvoje pažįstamų kone visiems juo besidomintiems. Tik tiek? Praplėsti akiratį padės „Vokiško kino dienos“, nuo vasario 26 d. septynių Lietuvos miestų kino salėse pristatysiančios aktualiausius filmus iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos.

Goethe’s instituto, Austrijos ambasados Vilniuje bei Šveicarijos ambasados Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje parengta programa, kurioje šiemet yra devynios pilnametražės juostos ir keturios trumpametražių filmų programos, skirta pristatyti ryškius pastarųjų metų vokiškai kalbančių šalių kino įvykius. „Guck mal! Pažvelk!“ – į kino sales kviečia šiemetinis „Vokiško  kino dienų“ šūkis.

„Stereotipine užsienio žiūrovų, nesusipažinusių su vokiško kino pasaulio įvairove, nuomone, mūsų kinas yra pernelyg „sunkiasvoris“, rimtas. „Vokiško kino dienų“ programa pasiruošusi įveikti daug klišių, tarp jų – ir šią“, – sakė Goethe’s instituto vadovė Johanna Keller.

„Vokiško kino dienų“ meninių filmų programa – turtinga žanrų bei temų. „Įdomūs seansai laukia vertinančiųjų drąsą kalbėti kontraversiškomis temomis, nepaisyti išvaizdos arba elgesio stereotipų, mėgstančiųjų savitą poetinę kalbą, besidominčiųjų permaininga XX a. istorija bei visų, kurie yra viešėję Berlyne arba ketina apsilankyti šiame mieste“, – sakė „Vokiško kino dienų“ programos koordinatorė Inga Nostytė.

Vokietijos kino programos vėliavnešys – geriausiu praėjusių metų vokišku filmu Tarptautiniame Oldenburgo kino festivalyje pripažinta jauno režisieriaus Jano-Olės Gersterio komedija „Oh Boy“. Filmas, kurio pavadinimas cituoja grupės „Beatles“ dainą „A Day In The Life“, iš tiesų yra fragmentas iš berlyniečio Niko (vaid. Tomas Schillingas) gyvenimo, o drauge – itin pastabiai ir ironiškai užfiksuotas šių dienų Berlyno paveikslas.

J.-O. Gersteris, profesinį kelią už kadro pradėjęs kaip režisieriaus Wolfgango Beckerio asistentas kino hitu tapusios juostos „Good Bye, Lenin!“ filmavimo aikštelėje, savo filmo scenarijų brandino penkerius metus. Žvelgiant į „Oh Boy“ pelnytų apdovanojimų sąrašą, luktelėti žvaigždžių valandos vertėjo. Įspūdžiais apie šio filmo priešistorę ir kūrybinį procesą „Oh Boy“ pristatymuose Vilniuje dalysis pagrindinio vaidmens aktorius T. Schillingas.

Netradicinį požiūrį į kino finansavimą, aktorių atranką, filmavimą ir siužetą atspindi pastarųjų metų vokiško kino sensacija tapusi režisieriaus Axelio Ranischo juosta „Storulės“ („Dicke Mädchen“, 2011). Išskirtinai mažo – vos 517,32 eurų – biudžeto komedija, kurioje vaidina režisieriaus draugai ir senelė, pasakoja graudžią istoriją apie viengungį, gyvenantį su ligota motina ir susižavintį jos slaugytoju. Pristatyti, ko gero, pigiausio vokiečių kino istorijoje filmo į Vilnių atvyksiantis režisierius A. Ranischas ir filmo aktorius Heiko Pinkowskis ne tik bendraus su žiūrovais, bet ir dalysis patirtimi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais specialiai rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse.

Išskirtinis austrų kino programos filmas – režisieriaus Juliano Romano Pölslerio drama „Siena“ („Die Wand“, 2011). Moters, kuri mįslingomis aplinkybėmis kalnuose atskiriama nuo pasaulio nematomos sienos, dienoraščio forma parašytas bestseleris ilgą laiką buvo priskiriamas prie neįmanomų ekranizuoti istorijų. Marlenos Haushofer knyga, pripažįstama iki galo neįminta literatūros paslaptimi, bylojančia apie civilizacijos trapumą, ekologiją, moters vaidmenį vyrų pasaulyje, gyvūno bei žmogaus sugyvenimą, tapo pagrindu juostai, kuri pelnė Berlinalės ekumeninio žiuri prizą.

Šveicarų kino programoje išsiskiria istorinė juosta „Parduotas vaikis“ („Der Verdingbub“, 2011) – socialinės kritikos drama, pasakojanti apie iki šiol negvildentus šalies istorijus puslapius: iki XX a. vidurio Šveicarijoje gyvavusią įvaikinimo formą, kai vargingų šeimų atžalos arba našlaičiai buvo viešai parduodami įtėviams, dažniausiai – ūkio darbams atlikti, neišvengiant vaikų bei paauglių išnaudojimo bei žeminimo. Per devynias savaites nuo premjeros gimtojoje šalyje „Parduotas vaikis“ tapo žiūrimiausiu visų laikų šveicarišku filmu.

Š. m. vasario 26 d. Vilniuje startuosiančios „Vokiško kino dienos“ taip pat aplankys Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Neringą ir Marijampolę. Daugiau informacijos apie filmus bei jų rodymo vietas – www.goethe.de/lietuva/vkd.

„Vokiško kino dienas“ pristato Goethe’s institutas, Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

 Goethe’s instituto informacija

Komentarai