„Intymios vietos“ – filmas, kuris maloniai suklaidino

Filmo „Intymios vietos“ pristatymas Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka

Filmo „Intymios vietos“ pristatymas
Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka

Viskas prasidėjo nuo palinkėjimo neliūdėti žiūrint šį filmą. Taip filmo „Intymios vietos“ kūrėjai, režisieriai Natalija Merkulova ir Alexejus Chupovas, sutiko ir pasveikino žiūrovus, susirinkusius į pirmąją jo peržiūrą šių metų „Scanoramos“ kino forume. Įtariau nusiteikusiai akiai tai iš karto galėjo sukelti nerimą. Juk vos įjungus ekrano šviesas, rodomus vaizdus lydėjo susirinkusios publikos juokas ir krizenimas – atrodo, kad tinkamą nuotaiką į šio filmo peržiūrą jie atsinešė jau iš anksto. Su jais nepasiginčysi: trumpai „pabuvęs su filmu“ prieš ateidamas į jo pristatymą didžiajame ekrane, galėjai laukti tik skandalingos ir vizualiai atviros juostos, eskaluojančios jo pagrindinę frazę „Laimė yra laisvė, laisvė (cenzūra).“ Tačiau tiesa buvo kitokia – visi buvome suklaidinti.

Ekrane sulaukėme kino filmo, sudaryto iš skirtingų siužetinių linijų, istorijų, juoko, ironiškai pasakojančių apie žmonių santykius, jų problemas. Režisierių žodžiais, tai filmas apie sunkius dalykus lengvai: „Jis nėra erotinis, jis labiau apie santykius. Buvo bandyta apie rimtus dalykus kalbėti lengva forma, nes, jeigu apie tai, kas rodoma filme, pradėtume kalbėti rimtai, būtų labai sunku ir sudėtinga.“ Pasak jų, kai jie pradėjo kurti šį filmą, jų pačių santykiai buvo pašliję, kartu jie jau buvo apie dvejus metus ir šio filmo scenarijus, pati istorija buvo tarsi terapija. Režisierių pora filmo „Intymios vietos“ kūrimo metu šiomis istorijomis kalbėjosi ir sprendė savo problemas, o filmavimui pasibaigus galiausiai susituokė.

„Mes surinkome, išardėme ir perpasakojome daugybę istorijų iš naujo – taip atsirado šis filmas“, – pasakojo N. Merkulova. Juk paprašius nupiešti nematytą pabaisą, ją vis tiek vaizduoji taip, kaip jau esi kada nors matęs, – ji turi uodegą, kojas ar pan.“ Vienas filmo veikėjas propaguoja naują meninės raiškos kryptį – vyrų ir moterų genitalijų fotografiją, gyvena su dviem moterimis, visa gerkle rėkia, kad mes visi gimstame tam, kad būtume laimingi, ir galiausiai žūsta su vibratoriumi rankose gatvėje nutrenktas elektros srovės. Kitas, savo žmonai nebejausdamas geismo, trauką kitoms bando įveikti ieškodamas pasibjaurėjimo, tačiau ir tai nepasiteisina – net pasibjaurėtinos moterys jam atrodo patrauklios. Bandydamas sau padėti, jis lankosi pas gydytoją, kuris po darbo važinėja Maskvos gatvėmis, bandydamas nuprausti miesto prostitutes. Nors visų jų gyvenimai rodomi per sekso prizmę, iš tiesų kalbama ne apie jį – iš mažų detalių filme palaipsniui kuriamas konservatyvaus žmogaus paveikslas.

Filmo „Intymios vietos“ svarbiu prasminiu raktu tampa valstybės tarnautoja, kuri vadovaudamasi savo asmeniniais kompleksais bando uždrausti erotikos vaizdavimą mene. Pasak jos, „Filmuose reikėtų palikti tik menines scenas – visą kitą išbraukti.“ Bet absurdiška tai, kad šiai veikėjai ir jos kovotojų už moralę grupei, kuri prognozuoja nesuvaldomą Rusijos moralinį nuosmukį 2020 metais ir net žino jo spartą procentine išraiška, smurto scenos kine netrukdo, nes, pasak jų, žiaurumas ekrane moko žmones būti atsargesniais – nevaikštinėti gatvėmis sutemus, neatidarinėti namų durų nepažįstamiems – tai naudinga visuomenei. Kitaip tariant, „visuomenei reikalingi lavonai“.

Filmo „Intymios vietos“ pristatymas Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka

Filmo „Intymios vietos“ pristatymas
Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka

Reklama

Žiūrint šį filmą iš šiandienos pozicijos, kyla daug klausimų – ar filmo „Intymios vietos“ kūrėjai vaizduoja dabartinę aktualią situaciją savo šalyje? Kaip Rusijoje kultūros atstovai reagavo į jį – ar jo neuždraudė? Natalija Merkulova ir Alexejus Chupovas, kaip ir į daugelį klausimų, vėl atsako su šypsena: „Neuždraudė, reakcija buvo pakankamai nebloga.“ Jie pasakojo, kad filmo scenarijų rašė jau prieš trejus metus, tačiau žurnalistai prognozavo, kad tikriausiai jį uždraus ir jis nepasirodys ekranuose. Režisieriai papasakojo istoriją, sukėlusią juoko bangą salėje: „Kai „Intymios vietos“ buvo pateiktos Kultūros ministerijai apsvarstyti, atsakymo laukimas užtruko kiek ilgiau nei įprastai. Vėliau mums buvo paaiškinta, kad taip įvyko, nes tuo metu Rusijos Kultūros ministras išvyko atostogų ir pasiėmė filmo DVD su savimi. Grįžęs iš jų, jis iš karto mums davė leidimą.“

Po filmo peržiūros bendraudami su filmo režisieriais žiūrovai negailėjo jiems pagyrų ir klausimų: „Kaip jums pavyko surinkti tokį puikų aktorių kolektyvą?“, „Kokius apdovanojimus yra gavęs šis filmas?“ ir, žinoma, „Kodėl užmušėte pagrindinį filmo herojų (fotografą) – juk jis vienintelis buvo normalus?“. Filmo kūrėjai pasakojo, kad pasiruošimas filmavimui truko labai ilgai; paaiškėjo, kad didžioji kūrybinės grupės dalis buvo iš Baltijos šalių – pradedant operatoriais, garso režisieriais ir baigiant aktoriais, kurie buvo kilę iš čia, gyvena ar turi kitų artimų ryšių su šiuo kraštu.

Didelio Rusijos kino festivalio „Kinotauras“ metu „Intymios vietos“ susižėrė geriausio debiuto, geriausio moteriško vaidmens apdovanojimus ir kritikų gildijos diplomą. Po šio filmo vieną pagrindinių vaidmenų atlikęs aktorius (Jurijus Kolokolnikovas) buvo pakviestas filmuotis į amerikietišką serialą „Game of Thrones“. „Tai pirmas atvejis, kai rusų aktorius buvo pakviestas į užsieniečių filmavimo aikštelę ne šalutiniam, pavyzdžiui, numirėlio vaidmeniui, bet vienam iš pagrindinių“, – savo komanda džiaugėsi režisieriai debiutantai.

Kaip nekomercinis filmas, „Intymios vietos“ šiuo metu yra surinkęs daugiausiai pinigų šį sezoną. Tad norisi, kad režisieriams debiutantams nebetektų dėl mažo biudžeto filme filmuotis patiems (Alexejus Chupovas atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų), o geriau jie toliau klaidintų žiūrovą ir kurtų drąsų nekomercinį kiną.

Kristina Palšytė

Kristina Palšytė

Kinas lyg gyvas kūnas, kuris aplink save sukuria lauką, peržengiantį bet kokias apibrėžčių ir kontūrų ribas. Jis kartais maloniai reikalauja tik laisvalaikio ir ištiestų kojų ant sofos, bet taip pat savo ruožtu įtraukia į savo vidų kaip nesibaigiantis interpretacijų laukas. Neretai tai iškrečia mums žavių kiaulysčių.
Kinas mane žavi kaip be galo platus skirtingų rūšių tekstų dialogas. Ar kinas būtų kinas, jeigu nebūtų jo žiūrovo? Greičiausiai, ne. Todėl stengiuosi tą draugiją jam ir palaikyti. Aš - Kristina.
Kristina Palšytė

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*