fbpx
Naujienos

Juokas pro ašaras filme „Aukštyn kojom“: ką daryti, kai tavo gyvenimas primena atrakcioną?

Kadras iš filmo „Aukštyn kojom“

Visiems būna dienų lyg atrakcionų. Iš pradžių – pakili euforija, o tada – staigus kritimas žemyn. Nevaldomai. Be jokių stabdžių. Veidu į žemę. Taip jaučiasi garsaus austrų komiko Josefo Haderio filmo „Aukštyn kojom“ veikėjas – muzikos kritikas Georgas. Berlyno kino festivalio publiką prajuokinusi tragikomedija kino teatruose – nuo penktadienio, rugpjūčio 18 d.

Filmas pasakoja apie penkiasdešimt metų perkopusio vyro gyvenimą, kuris iš pažiūros atrodė idealus. Jo recenzijų bijojo žymiausi atlikėjai, jį gerbė kolegos, namuose laukė žavi žmona. O tada – tas nelemtas atleidimas.

Nutaręs nuslėpti blogą žinią nuo mylimosios, pagrindinis veikėjas imasi keršyti buvusiam viršininkui. Negana to, kad planas kvailas, jis dar sutinka vaikystės draugą ir kartu pradeda gaivinti atrakcioną Vienos Prater parke.

Trumpai tariant – gerbiamo ir pasiturinčio muzikos kritiko gyvenimas ir reputacija pradeda verstis aukštyn kojom. Kaip sako J. Haderis, filme atlikęs ir pagrindinį vaidmenį, tai istorija apie vidurinės klasės žmonių vidurio amžiaus krizes, kurias dažnai lydi juokas pro ašaras.

„Mano veikėjas galėjo ieškoti kito darbo, rašyti knygą apie muziką arba metus nedirbti ir gyventi naudodamasis išeitinės išmokomis. Tačiau kai jo ego patiria stiprų smūgį, Georgas pradeda elgtis taip, lyg jam grėstų visiškas sunaikinimas“, – teigia režisierius.

Tačiau „Aukštyn kojom“, kurį žurnalo „Time Out“ kino apžvalgininkas Geoffas Andrew įtraukė į geriausių šių metų Berlyno kino festivalio filmų penketuką, nėra vien linksmas pasakojimas. Juolab kad patys komiškiausi dalykai, pasak J. Haderio, gimsta iš labai rimtų.

„Tai filmas apie asmenines krizes, kurios viena su kita visiškai nedera, ir tai yra tragedija ir komedija vienu metu. Juk didžiausios problemos ir gimsta iš to, jog dažniausiai mes norime labai skirtingų dalykų“, – apie savo personažo ir jo žmonos byrančius santykius teigia autorius.

Kino kritikai filmą vadina sąmojinga satyra, kur taikliai pašiepiami šiuolaikiniai žmonės, susikūrę gerbūvį, bet nejučia jame įstrigę. Jie giria aktorių vaidybą, negaili gerų žodžių operatoriams. Ypač scenoje sniegynuose, kuri tampa viso filmo kulminacija.

Nors „Aukštyn kojom“ yra pirmasis J. Haderio režisūrinis darbas, tačiau kine jis – ne naujokas. Prieš tai filmavosi ne viename palankiai sutiktam televizijos ir kino filme, o pernai sukūrė įsimintiną rašytojo Stefano Cveigo portretą dramoje „Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“, kuri buvo rodyta ir Lietuvoje.

Komentarai