LKC archyvas
Šeštadienį Kanuose trijų Baltijos šalių nacionalinių kino institucijų vadovai pasirašė Trišalę bendradarbiavimo sutartį.
Sutarties tikslas – skatinti bendrą lietuviškų, latviškų estiškų filmų gamybą, populiarinti nacionalinius filmus kaimyninėse šalyse, plačiau pristatyti Baltijos šalių kino sektorių Europoje ir už jos ribų, aktyviau bendradarbiauti Europos audiovizualinės politikos srityje.
Sutarties pasirašymas – pirmas žingsnis ieškant galimybių įsteigti bendrą trijų Baltijos šalių fondą, skirtą kino ir TV produkcijos bendros gamybos rėmimui.
Sutartyje numatyta dėmesio skirti ir nacionalinių filmų platinimui kaimyninėse šalyse, remiant įvairius renginius bei projektus, kuriais siekiama skatinti Baltijos šalių filmų sklaidą bei prieinamumą žiūrovams.
Šalys taip pat įsipareigojo keistis informacija ir praktika, konsultuotis Europos Sąjungos audiovizualinės politikos klausimais, užsitikrinant geresnį savų interesų gynimą.
Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas atkreipė dėmesį į bendros gamybos svarbą tarp trijų Baltijos šalių: „Bendra kaimyninių šalių filmų gamyba yra plačiai paplitusi praktika, itin sėkmingai taikoma Skandinavijos ir Balkanų šalyse. Tačiau mūsų regione, ypač tarp trijų Baltijos šalių ji nepakankamai vystoma, o kaip rodo patirtis bendra gamyba gali būti labai sėkminga, kaip pavyzdžiui lietuvių ir latvių sukurtas filmas „Lošėjas“.
Šiais metais Lietuvos kino centras parėmė 10 Lietuvos ir kaimyninių šalių kino projektų bendrą gamybą. Penkiems Lietuvos ir Estijos kartu kuriamiems filmams iš viso skirta beveik 234 000 eurų, o keturiems Lietuvos ir Latvijos filmams – beveik 314 000 eurų. Režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“ – pirmoji visų trijų Baltijos šalių bendra gamyba. Pernai jį parėmė ir Eurimage fondas.