„Kerol“ – užslėptos meilės troškimas (apžvalga)

Kadras iš filmo „Kerol“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kadras iš filmo „Kerol“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Jaunos merginos Teresos (Roonie Mara), dirbančios perkybos centre, bet siekiančios tapti fotografe, ir turtingos, elegantiškos, su savo vyru dėl dukters globos kovojančios moters Kerol (Cate Blanchett) meilės istorija – taip trumpai galima pristatyti,  ko žiūrovas turėtų tikėtis iš filmo „Kerol“ (Carol, 2015, rež. Todd Haynes). Tačiau įprastas siužetas virsta nepaprasta kino išraiška. „Kerol“  – žavus, švelniai radikalus filmas ir tai gali būti liūdniausia, ką jums kada teko matyti. Tai rafinuotas Holivudo kūrinys, persmelktas savita vidurio amžiaus melancholija, perteikiantis meilę kaip rizikingą, tačiau kaip būtiniausią kiekvienam žmogui patirtį.

1952 m. Patricija Highsmith išleidžia knygą „Druskos kaina“ („The Price of Salt“). Kontroversiškas, pagal to meto visuomenės moralines normas, knygos turinys privertė autorę pasivadinti slapyvardžiu – Claire Morgan vardu. Patricijos Highsmith knygos ne pirmą kartą tampa filmų kūrėjų susidomėjimų objektu. Filmai „Talentingasis misteris Riplis“ („The Talented Mr. Rpley“, rež. Anthony Minghella) bei „Nepažįstamieji traukinyje“ („Strangers on a Train“, rež. Alfredas Hičkokas) – tai jos knygų ekranizacijos.

Tačiau „Druskos kaina“ nagrinėja kitokias temas, nei įprasta rašytojai – šį kartą tai meilės, o ne kriminalinė istorija. Tačiau ši meilė turi detektyvinio prieskonio – ji slapta, ji uždrausta, ji sekama. Knygoje pasakojama apie intymų ryšį, siejantį dvi moteris. 6-as dešimtmetis, kaip apibūdino pati Patricija Highsmith, laikai, kai homoseksualų barai slėpėsi už tamsių durų kažkur Manhetene, kai žmonės, norėdami nuslėpti, kad eina į tokią vietą, išlipdavo stotelėje esančioje prieš ar po reikiamos. Tad „Kerol“ – filmas, sukurtas pagal šią knygą. Tai uždraustos meilės vaizdinys. Tai meilė, kuri turi saugotis, kuri turi kovoti, kad išliktų, todėl moterų širdyse ji veši tyliai ir jautriai, nesiverždama į paviršių.

Kadras iš filmo „Kerol“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kadras iš filmo „Kerol“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Nestebina, kad režisuoti šį filmą pasirinko Todd Haynes, nors jis ir nebuvo pirmasis pasirinkimas (prieš tai filmo režisieriumi buvo numatytas airių režisierius John Crowley, tačiau dėl tvarkaraščio nesuderinamumo pasitraukė). Kaip teigia T. Haynes, jis pats „įsiprašė“ į šį filmą. Manau, šio režisieriaus gerbėjai turėtų būti patenkinti šiuo posūkiu. T. Haynes turi nepaprastą talentą įsigilinti į vidinius veikėjų pasaulius, atskleisti jų subtiliausius jausmus ir emocijas, jis sugeba išnagrinėti žmogaus tapatybės sklaidą.

Reklama

Šis režisierius laikomas „moteriškų“ filmų specialistu, jis ypač talentingai perteikia moterų vidinį skausmą – tai yra viena iš stipriųjų „Kerol“ pusių. Aktorių vaidyba beveik tobula – Cate Blanchett ir Roonie Mara subtiliai perteikia pačius slapčiausius herojų jausmus. Jų meilę žiūrovas seka iš menkiausių judesių, žvilgsnių, užuominų. Filmas įtraukia žiūrovą ir jo nebepaleidžia. Žiūrovas jaučia tai, ką jaučia filmo herojės Teresa ir Kerol, kartu su jomis leidžiasi į sudėtingą emocinę kelionę. Susitapatinimas su „Kerol“ įmanomas tiek dėl puikios aktorių vaidybos, tiek dėl tikslaus režisūrinio darbo.

„Kerol“ daug kas regima per stiklą ir atspindžius. Teresos žvilgsnis nuolatos pagauna Kerol per mašinos langą ir vitrinų stiklus. Ši atspindžio, stiklo metafora talpina savyje dvi reikšmes. Tai Teresos atotrūkis nuo pasaulio. Ji jaučiasi atsiribojusi, nesugebanti įsilieti į visuomenę. Ir toks žvilgsnis į Kerol rodo, koks atstumas skiria jas, kad tarp jų visada yra ta nematoma riba. Siena, kurią pastatė tarp jų visuomenė. Tačiau taip pat ši stiklo metafora sustiprina stebėjimo aspektą – Teresa nuolatos stebi savo trokštamą objektą – Kerol. Tą patį regime ir dėl jos rankose nuolatos laikomo fotoaparato.

Kadras iš filmo „Kerol“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kadras iš filmo „Kerol“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Fotografija – tai menas, kuris žiūri į žmogų, kaip objektą, kuri fiksuoja, įžvelgia menkiausias detales ir kartu sukuria atstumą tarp dviejų žmonių – fotografo ir jo modelio. Tačiau tai sukuria ir tam tikrą intymų ryšį, nes Teresa (fotografė) išduoda savo susidomėjimą Kerol, o Kerol atskleidžia Teresai savo vidines gelmes. Iš pradžių Teresai patinka fotografuoti negyvus objektus – paukščius, medžius, pastatus. Ji pati sako: „Man reikėtų labiau domėtis žmonėmis“. Ir štai jos žodžiai išsipildo, vieninteliu jos fotografijos objektu tampa Kerol. Be to, šiame fotografuojančio-fotografuojama santykyje  galime atrasti ir galios santykį, kai Teresa galų gale pradeda suvokti save, savo troškimus, paima viską į savo rankas ir priverčia trokštamą objektą – Kerol – tapti pažeidžiama. Taip santykis apsiverčia aukštyn kojomis, Teresa nebėra ta jauna mergaitė, kuri viskam sako taip, ji įgauna galią valdyti savo gyvenimą, ji atranda save. Tuo tarpu Kerol, išsigąsta savo jausmų ir jų poveikio savo gyvenimui.

Troškimo metafora atsispindi ir filmo pavadinime. T. Haynes pasirenka palikti pavadinimą „Kerol“, tokį, kokiu 10-me dešimtmetyje buvo perleista knyga jau su tikruoju autorės vardu. Šis pavadinimas įkūnija ne tik veikėjos vardą, tačiau taip pat troškimą, siekį, pagrindinį meilės objektą.

Kadras iš filmo „Kerol“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kadras iš filmo „Kerol“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Istorija nėra originali. Tokių pasakojimų jau būta – kaip meilė susiduria su kliūtimis ir bando išgyventi. Ypatingo originalumo nėra ir tame, kad ši meilė yra tarp dviejų moterų, kad ji laužo nusistovėjusius stereotipus. Tačiau tai jausmingai, jautriai, giliai ir tikroviškai perteikta meilės drama, kas yra labai reta. Spalvų ir muzikos pasirinkimas puikiai dera prie perteikiamos atmosferos ir nukelia mus į liūdną ir subtilią tikrovę.

Režisierius T. Haynes stengiasi įdiegti įsitikinimą, kad kiekvieno mūsų svarbaus gyvenime įvykio atomazga bet kuriuo atveju yra saldžiai karti, ne išimtis ir „Kerol“.

Filmo anonsas:

Filmo seansai:

Balandžio 04, pirmadienis, 20:30-22:28, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius

Balandžio 05, antradienis, 14:30-16:28, Forum Cinemas Vingis, S03, Vilnius

Balandžio 06, trečiadienis, 11:45-13:43, Pasaka, DS, Vilnius

Balandžio 06, trečiadienis, 20:30-22:28, Forum Cinemas Kaunas, S01, Kaunas

Balandžio 08, penktadienis, 13:15-15:13, Pasaka, DS, Vilnius

Balandžio 10, sekmadienis, 20:45-22:43, Forum Cinemas Vingis, S03, Vilnius

Balandžio 11, pirmadienis, 20:45-22:43, Forum Cinemas Klaipėda, S02, Klaipėda

Balandžio 14, ketvirtadienis, 20:45-22:43, Forum Cinemas Kaunas, S02, Kaunas

Daugiau seansų galite rasti čia.

Jaunos merginos Teresos (Roonie Mara), dirbančios perkybos centre, bet siekiančios tapti fotografe, ir turtingos, elegantiškos, su savo vyru dėl dukters globos kovojančios moters Kerol (Cate Blanchett) meilės istorija – taip trumpai galima pristatyti,  ko žiūrovas turėtų tikėtis iš filmo „Kerol“ (Carol, 2015, rež. Todd Haynes). Tačiau įprastas siužetas virsta nepaprasta kino išraiška. „Kerol“  – žavus, švelniai radikalus filmas ir tai gali būti liūdniausia, ką jums kada teko matyti. Tai rafinuotas Holivudo kūrinys, persmelktas savita vidurio amžiaus melancholija, perteikiantis meilę kaip rizikingą, tačiau kaip būtiniausią kiekvienam žmogui patirtį. 1952 m.…

Filmo įvertinimas

Režisūra - 10
Scenarijus - 8
Kinematografija - 9
Aktorių darbas - 10
Muzika - 9

9.2

Vienas komentaras

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*