fbpx
Naujienos

Kino kritikė Izolda Keidošiūtė: „Vytautas Kernagis buvo žymiausia bitlomanijos žvaigždė Lietuvoje“

Kadras iš filmo „The Beatles: A Hard Day's Night“ Kino teatro „Pasaka“ archyvas
Kadras iš filmo „The Beatles: A Hard Day’s Night“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Šį šeštadienį prie vasaros kino ekrano „Kine po žvaigždėmis” bus tikrai karšta, nes čia rinksis legendinės grupės „The Beatles” gerbėjai, kurių tarpe, kaip žinia – ne tik šiuolaikinis jaunimas. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kiemelyje bus rodomas rež. Richardo Lesterio 1964 m. filmas „The Beatles: A Hard Day’s Night”, žurnalo TIME įtrauktas į 100 geriausių visų laikų filmų sąrašą bei vadinamas vienu įtakingiausių, kino istoriją pakeitusiu muzikos filmų. Neabejojama, kad šis kino šedevras padėjo pamatus MTV stilistikai, šiuolaikiniam kinui ir reklamoms, todėl jį verta pamatyti dėl daugelio priežasčių.

Kino kritikė Izolda Keidošiūtė sako, kad šio filmo Lietuvoje nerodė: „Tačiau mes buvome pametę galvas dėl bitlų ir eidavome žiūrėti Vakarus kritikuojančio dokumentinio filmo, kuriame bitlus parodydavo vos keletą sekundžių ir jie net nedainuodavo”. Vytautas Kernagis, anot I.Keidošiūtės, buvo žymiausia bitlomanijos žvaigždė Lietuvoje: “Brode, kuris dabar vadinanamas Gedimino prospektu, buvo suoliukas, prie kurio rinkdavomės. Vytautas grodavo bitlų dainas, o mes šokome, bučiuodavomės! Tai buvo mūsų muzika”. Kino kritikė prisimena, kad anais laikais „The Beatles” muzika Lietuvoje buvo nelegali: „Viskas buvo slapta, o įrašai daromi net ant rentgeno nuotraukų”.

Kadras iš filmo „Dviguba kompensacija“ Kino teatro „Pasaka“ archyvas
Kadras iš filmo „Dviguba kompensacija“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Filme skamba visiems gerai žinomos dainos: „I Wanna Be Your Man”, „She Loves You”, „Can’t Buy Me Love”, „And I Love Her”, be abejonės, „A Hard Day’s Night” ir daugelis kitų.

Laisvė – pagrindinis dalykas kuriuo spinduliuoja „The Beatles: A Hard Day’s Night”. Ji čia egzistuoja ne tik pačiuose veikėjuose, bet yra įsiskverbusi ir į visą filmo esybę. Savo metu jis buvo kažkas nepaprastai kitokio. Filmas kartais virsta miuziklu, kartais komedija, o kartais peržengia į visišką farsą. Bitlai čia nenustoja bėgti. Jie bėga ir nuo policijos, ir nuo savo vadybininko, nuo įsipareigojimų, nuo gerbėjų, nuo autoritetų, nes vienintelis būdas patekti ten, kur nori, yra bėgti ir nesustoti.

Kiekvieną savaitgalį pasilikusius Vilniuje filmais stebinantis „Kinas po žvaigždėmis” šį ketvirtadienį dar yra paruošęs išankstinę filmo „Toli nuo skubančios minios” premjerą, o penktadienį bus tęsiama pikantiškiausia sezono „Film Noir” kino programa su Holivudo režisieriaus Billy Wilderio drama „Dviguba kompensacija”.

Komentarai