fbpx
Kino pavasaris, Reportažai

„Kino pavasario 2017“ uždarymo ceremonijoje apdovanoti geriausi kino kūrėjai

Vida Ramaškienė
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Dvi savaites kino mylėtojus džiuginęs 22-asis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ baigėsi. Balandžio 6-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje uždarymo šventės metu buvo apdovanoti ir geriausieji kino kūrėjai. Į uždarymo ceremoniją susirinko gausus būrys kino industrijos atstovų, kino kūrėjų ir festivalio rėmėjų. Šiemet žiūrovai galėjo pamatyti 243-is filmus iš septyniasdešimties šalių. Bendra filmų trukmė – 273 val. ir 56 min. Įvyko 1112 kino seansai.

„Šis vakaras labai svarbus kino kūrėjams ir turbūt pats svarbiausias festivalio akcentas. Netrukus sužiosime geriausius šių metų festivalio aktorius, režisierius ir filmus. Norėčiau padėkoti garbiajai žiūri, visiems jos nariams už didelį ir nuoširdų darbą, o būsimus laureatus pasveikinti ir palinkėti geriausios kūrybinės kloties.

Viktoras Pranckietis
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Dvi savaites siautėję nauji kino vėjai mums suteikė išskirtinę galimybę sugrįžti ir permąstyti istoriją, pamatyti plačiau ir giliau šiandienos problemas ir kartu su kino herojais pasvajoti apie ateitį“, – susirinkusius svečius pasveikino festivalio direktorė Vida Ramaškienė.

Uždarymo svečius pasveikino ir festivaliu džiaugėsi ir Lietuvos respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis: 

„Manau, šis festivalis po žiemos atpūtė naujus vėjus, kaip ir atpūtė po didelės kino žiemos, prieš 22-jus metus, naujus vėjus, ir kinas vėl atgijo Lietuvoje. Prisimenu ir savo pirmą matytą filmą, kuris buvo juodai baltas, sustodavo juosta, kuomet bilietas kainavo 30 kapeikų, ir kada mes stovėdavome eilėse, kad įeitume. Džiaugiuosi, kad dabar žmonės stovi eilėse, kad galėtų įeiti.“

Konkursinių programų nugalėtojai

Svarbiausioji konkursinė „Nauja Europa – nauji vardai“ programa yra skirta Vidurio ir Rytų Europos debiutuojantiems režisieriams. Šiai programai darbai atrenkami atsižvelgiant į du kriterijus: originalų požiūrį į kino raiškos priemones ir savojo tapatumo paieškas. Konkurse gali dalyvauti tik pirmasis arba antrasis pilnametražis vaidybinis režisieriaus filmas.

Margita Gosheva
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Šios konkursinės programos nugalėtojus išrinko tarptautinė žiuri, kurią sudarė: Freddy Olssonas (prodiuseris iš Švedijos, Gioteborgo tarptautinio kino festivalio programos sudarytojas), Alin Tasciyan (Adanos bei Antalijos tarptautinių kino festivalių konsultantė ir programų sudarytoja, tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI prezidentė, kino kritikė, kultūros žurnalistė iš Turkijos), Borisas Nelepo (kino kritikas, festivalių programos sudarytojas).

Geriausiu filmu išrinktas jaunojo lenkų režisieriaus Jano P. Matuszyński debiutinis vaidybinis pilnametražis filmas „Paskutinė šeima“ (The Last Family, Ostatnia rodzina, Lenkija, 2016). Geriausio režisieriaus titulas atiteko filmo „Šlovė“ kūrėjams Kristinai Grozevai ir Petarui Valchanovui. Geriausiai aktoriais išrinkti Mia Petričević už vaidmenį dramoje „Nespoksok į mano lėkštę“ (Quit Staring At My Plate, Ne gledaj mi u pijat, rež. Hana Jušić, Kroatija, Danija, 2016) ir Marius Repšys už vaidmenį filme „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius).

Janas P. Matuszyński
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

„Baltijos žvilgsnio“ konkursinėje programoje varžėsi dešimt Baltijos regiono šalių darbai. Šiemet šios jau ketvirtus metus rengiamos programos žiūri nariai buvo: Andrei Tanasescu (festivalių programų sudarytojas, kuratorius ir kino kūrėjas, vienas iš Toronto kino festivalio programos sudarytojų, bendradarbiauja su Berlyno kino festivaliu ir Bukarešto eksperimentinio kino festivaliu BIEFF), Atsuko Ohno (prodiuserė, Japonija) ir Giona A. Nazzaro (kino kritikas, rašytojas, žurnalistas iš Italijos, ilgametis kino festivalių programų sudarytojas, dirbęs Lokarno, Romos, Torino, Florencijos ir Niono kino festivaliuose, Italijos kino kritikų sąjungos SNCCI ir „Filmcritica“žurnalo redakcijos narys).

Programos geriausiu režisieriumi buvo išrinktas ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica už filmą „Austerlicas“ (Austerlitz, Vokietija, 2016), o geriausiu programos filmu pripažintas Audriaus Stonio filmas „Moteris ir ledynas“. Tai yra pirmas kartas, kuomet geriausiu filmu yra pripažįstamas lietuvių režisieriaus darbas.

„Esu sujaudintas, nustebintas. Mano filme beveik nėra žodžių, yra vienas sakinys apie bulvinius blynus. Tai aš irgi daug nieko nesakysiu. Labai jums ačiū“, – dėkojo režisierius Audrius Stonys.

Audrius Stonys
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Geriausia šios programos filmų aktore už sudėtingą charakterio vaizdavimą, kuri palieka savo šeimą ir tradiciją ir bando surasti savo ateitį buvo išrinkta Lene Cecilia Sparrok „Samių kraujas“ (Sámi Blood, Sameblod, rež. Amanda Kernell, Švedija, Danija, Norvegija, 2016), o geriausiu aktoriumi buvo išrinktas Petras Skvortsovas už vaidmenį filme „Mokinys“ (The Student, Ученик, rež. Kirill Serebrennikov, Rusijos Federacija, 2016).

Trumpojo konkurso programoje varžėsi 32-u filmai iš 14-os šalių, joje buvo galime pamatyti ir keturis lietuviškus darbus – Karolio Kaupinio „Budėjimas“, Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“, Tomo Ramanausko „Po mirties, prieš pragarą“ ir Gedimino Šiaulio „Kaukai“. Visus šios konkursinės programos darbus vertino trys komisijos narės, režisierės: Hadas Ben Aroya (Izraelis), Sofia Exarchou (Graikija), Tiffany Hsiung (Kanada).

Specialusis paminėjimas buvo įteiktas filmui „Pusė žmogaus“ (Half A Man, Po covika, rež. Kristina Kumrić, Kroatija, Prancūzija, 2016), o geriausiu trumpametražiu darbu buvo paskelbtas Zofios Kowalewskos dokumentinis filmas „Artimi ryšiai“.

Šiemet buvo renkamas ir geriausias studento darbas. Šioje konkursinėje programoje dalyvavo šeši kino kūrėjai. Iš jų nugalėtoją rinko komisija, kurią sudarė Dagnė Vildžiūnaitė (kino prodiuserė), Ignas Miškinis (kino režisierius) ir Igoris Soukmanovas (Minsko tarptautinio kino festivalio „Listopad“ meno vadovas, kino kritikas, laidų vedėjas, Baltarusijos valstybinio universiteto dėstytojas).

Julija Paškevičiūtė
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Vienbalsiai už kūrybinę drąsą, už šviežią požiūrį į mūsų dienų aktualijas ir už išskirtinį filmo pojūtį buvo išrinktas Anouk Chambaz ir Julijos Paškevičiūtės darbas „Pasivaikščiojimas augalų pasaulyje“ (Lietuva, Šveicarija, Liuksemburgas, 2016).

Tarptautinės ART kino teatrų ir festivalių konfederacijos CICAE prizas atiteko režisieriams Kristinai Grozevai ir Petariui Valchanovui už filmą „Šlovė“ (Glory, Slava, Bulgarija, Graikija, 2016). Šios programos filmus taip pat vertino žiuri nariai: Giedrė Simanauskaitė (Lietuvių kino festivalio Berlyne generalinė direktorė ir meno vadovė, Lietuva), Marica Romolini (programų sudarymo, marketingo ir komunikacijos vadovė „Niels Stensen“ kultūros fonde, Italija), Yannickas Reix (kino teatro „Cafe des Images“ direktorius, programos sudarytojas, Prancūzija).

Gabija Jaraminaitė
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Išrinkti ir paskelbti geriausi kino aktoriai

Kaip ir visuomet, taip ir šiemet „Kino pavasario“ metu buvo renkami ir geriausią kino aktorių ir aktorę. Juos galėjo išrinkti visi kino žiūrovai, atiduodami savo balsą už jiems labiausiai patikusį aktorių ar aktorę. Šiais metais jais pretendavo tapti: Dainius Gavenonis („Amžinai kartu“, rež. Lina Lužytė), Marius Repšys („Šventasis“, rež. Andrius Blaževičius) ir Marijus Mažūnas („Senekos diena“, rež. Kristijonas Vildžiūnas), Gabija Jaraminaitė („Amžinai kartu“, rež. Lina Lužytė), Ieva Andrejevaitė („Emilija iš Laisvės alėjos“, rež. Donatas Ulvydas) ir Gelminė Glemžaitė („Šventasis“, rež. Andrius Blaževičius).

Geriausia aktore šiemet buvo išrinkta teatro ir kino aktorė Gabija Jaraminaitė už vaidmenį režisierės Linos Lužytės filme „Amžinai kartu“.

„Labai ačiū „Kino pavasariui“ už nuostabią šventę, kurios laukiu ištisus metus, už tą nepaprastą atmosferą, už visus filmus, kuriuos pamačiau. Labai ačiū už šį nuostabų prizą, kuris taip įkvepia ir pakylėja. Ačiū visiems, kurie už mane balsavo. Labai ačiū ir visiems penkiems mano kolegoms, su kuriais buvau nominuota. Man didžiulė garbė būti su jumis nominuotai, nes jūs visi esate nuostabūs aktoriai, puikūs žmonės ir šaunūs kolegos“, – už apdovanojimą padėkojo geriausia šių metų kino aktore išrinkta Gabija Jaraminaitė.

Marius Repšys
„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

O griausiu kino aktoriumi buvo išrinktas Marius Repšys už vaidmenį Andriaus Blaževičiaus debiutinėje dramoje „Šventasis“.

„Ačiū už apdovanojimą. Esu labai laimingas. Jį gaunu antrą kartą ir antrą kartą negaliu jo atsiimti, nes vaidinu spektaklyje. Tikiuosi, kad tai ne paskutinis mano apdovanojimas ir aš jus džiuginsiu savo vaidmenimis. Ir ačiū visiems, kurie balsavo ir pasitikėjo manimi“, – dėkojo žinomas aktorius Marius Repšys.

Paskelbti geriausiai žiūrovų įvertinti filmai

Viso festivalio metu kino festivalio žiūrovai galėjo balsuoti už jiems labiausiai patikusius filmus bei juos įvertinti. Buvo renkami „žiūroviškiausias“ užsienio pilnametražis filmas, lietuviški pilnametražis bei trumpametražis filmai.

„Kino pavasario 2017“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Kino žiūrovų simpatijų prizas atiteko komedijai „Tobuli melagiai“ (Perfect strangers, Perfetti sconosciuti, rež. Paolo Genovese, Italija, 2016), o lietuvišku „žiūroviškiausiu“ filmu kiek netikėtai tapo naujausias Audriaus Stonio dokumentinis filmas „Moteris ir ledynas“ (Lietuva, Estija, 2016).

„Be galo džiaugiuosi už dokumentikos žanrą. Yra toks „prietaras“, kad jis yra „nežiūroviškas“, elitinis. Labai džiaugiuosi, kad išrinko, pamatė šį filmą“, – dėkojo režisierius Audrius Stonys.

O daugiausiai 22-ojo festivalio žiūrovų simpatijų sulaukė ir publikos simpatijos prizą gavo trumpametražė Gedimino Šiaulio animacija „Kaukai“ (rež. Gediminas Šiaulys, Lietuva, Indija, Suomija, 2017).

Festivalio uždarymo akimirkos

Komentarai
Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.