„Kino pavasaris 2017“. KINFO rekomenduoja (I dalis)

Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ prasidės jau kovo 23 d.! O mes jau nagrinėjame programą ir deliojame grafikus, ką norėsime pamatyti. Štai ką rekomenduojame pasižymėti ir būtinai pažiūrėti „Kino pavasario“ metu.

KINFO rekomendacijų II dalis

Kadras iš filmo „Ji“

Atidarymo filmas „Ji“ (Elle), rež. Paul Verhoeven, 2016 m., Prancūzija, Vokietija, Belgija

Aistė: Savita drama, apverčianti aukštyn kojomis nusistovėjusį smurtautojo ir aukos įvaizdį. Nepaprasta Isabelle Huppert vaidyba. Juodojo humoro satyra, privertusi aikčioti viso pasaulio kritikus.

Anonsas

Reklama

Konkursinė programa Nauja Europa – nauji vardai/Lietuvių premjeros

Kadras iš filmo „Šventasis“

„Šventasis“ (The Saint), rež. Andrius Blaževičius, 2016 m., Lietuva, Lenkija

Giedrė: „Šventasis“ – itin laukiamas režisūrinis Andriaus Blaževičiaus ilgametražis debiutas, atsigręžiantis į aktualią 2008 m. ekonominės krizės kontekste išryškėjusią socialinę problematiką. Įdomu, kaip bus reflektuojama darbo netekusio, provincijoje gyvenančio jauno vyro situacija bei mažo miestelio kasdienybė ekonominių ir socialinių struktūrų pokyčių kontekste.

Anonsas

Programa Meistrai

Kadras iš filmo „Aš nesu ponia Bovari“

„Aš nesu ponia Bovari“ (I Am Not Madame Bovary/Wo Bu Shi Pan Jinlian), rež. Xiaogang Feng, 2016 m., Kinija

Alisa: Savo naujausiam filmui Fengas Xiaogangas pasiskolino apvalią kadro formą iš belgų režisieriaus Gusto Van den Berghe‘o „Liucifierio“, kurio filmas prieš porą metų taip pat buvo rodomas „Kino pavasaryje“. Įdomu, kaip kinų režisieriui apgaulingą aliuziją į Gustave‘o Flauberto romaną filmo pavadinime slepiančioje juostoje pavyks išnaudoti Gusto Van den Berghe‘o sukurtą filmavimo techniką.

Giedrė: Vienas populiariausių ir komerciškai sėkmingiausių režisierių, Kinijos Spielbergu vadinamas Xiaogangas Fengas yra puikiai įvaldęs subtiliai kritiškų komedijų ir parodijų meną. Šįkart režisierius renkasi netradicinį vizualinį sprendimą ir vaizdą įspraudžia apskritimo formos kadruose, pasakodamas šmaikščią ir aktualią vienos moters kovos su biurokratija istoriją.

Kadras iš filmo „Baigiamieji egzaminai“

„Baigiamieji egzaminai“ (Graduation/Bacalaureat), rež. Cristian Mungiu, 2016 m., Rummunija, Prancūzija, Belgija

Auksė: Džiaugiuosi, kad šiemet festivalyje be galo daug rumuniškų filmų. Ir neveltui – Rumunijos Naujosios bangos kinas ne pirmus metus išgyvena savo aukso amžių. „Baigiamieji egzaminai“ – vienas iš laukiamiausių „Kino pavasario“ filmų. Cristianas Mungiu – stiprių psichologinių dramų kūrėjas. Norintiems pamatyti daugiau rumuniško kino, patarčiau nepraleisti 3 valandų trukmės savitai šmaikščios Cristi Puiu juostos „Sieranevada”, kuri ne vienam primins giminės susitikimus ir pokalbius jų metu.

Anonsas

Kadras iš filmo „Kita vilties pusė“

„Kita vilties pusė“ (The Other Side of Hope/Toivon Tuolla Puolen), rež. Aki Kaurismäki, 2017 m., Suomija, Vokietija

Lina: Tai išbaigtas režisieriaus darbas visomis prasmėmis. Ir nors tema tikrai nėra nauja – pabėgėliai, šis filmas, kaip gaivus oro gurkšnis (ar vėjo gūsis)! Jis komiškas, jis rimtas, o iš tiesų -labai Kaurismäkiškas. Kito žodžio jam apibūdinti  tiesiog nėra. Praleisti jo išties negalima.

Anonsas

Kadras iš filmo „Neruda“

„Neruda“ (Neruda), rež. Pablo Larraín, 2016 m., Čilė, Prancūzija, Ispanija, Argentina

Alisa: Nepaprastai džiugu, kad šiemet jau antras Pablo Larraíno filmas pasiekia Lietuvos kino teatrus. Kuriam laikui nutolęs nuo pagrindinės savo filmų temos „Klube“ ir „Žaklinoje“, vienas garsiausių Čilės režisierių vėl grįžta prie Pinočeto kritikos.

Anonsas

Kadras iš filmo „Nocturama“

„Nocturama“ (Nocturama), rež. Bertrand Bonello, 2016 m., Prancūzija, Vokietija, Belgija

Gabrielė: Dar vienas su realybe, tik šįkart netyčia, susipynęs kūrinys. „Nocturama“ liečia terorizmo temą. Tik savaip. Stilingai bei iš teroristų – ne radikalių tikėjimo fanatikų, bet jaunų paryžiečių – perspektyvos.

Anonsas

Kadras iš filmo „Sieranevada“

„Sieranevada“, rež. Cristi Puiu, 2016 m., Rumunija, Prancūzija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija

Alisa: „Pono Lazaresku mirtis“ (2005) ir „Auroros“ (2010) režisierius ne itin dažnai džiugina savo gerbėjus naujais filmais, todėl „Sieranevada“ ypač laukiamas. Rumunų Naujosios bangos krikštatėviu tituluojamas Cristi Puiu didžiąją juostos dalį neišeina iš vieno kambario, leisdamas žiūrovams beveik tris valandas stebėti nenutrūkstamą tragikomediją.

Anonsas

Kadras iš filmo „Tarnaitė“

„Tarnaitė“ (The Handmaiden/Ah-ga-ssi), Rež. Park-Chan-Wook, 2016 m., Pietų Korėja, Japonija

Aistė: Elegantiška, intriguojanti, erotiška britų bestselerio „Fingersmith“ adaptacija, perkeliant veiksmą iš Viktorijos laikų Anglijos į 1930-ųjų Pietų Korėja. Seksualiniai santykiai tarp filmo veikėjų simboliškai įkūnija santykius tarp Pietų Korėjos ir Japonijos.

Auksė: Kanuose praėjusiais metais pristatytame filme garsusis Pietų Korėjos režisierius audžia dviejų moterų – kilmingos ir jos japonės tarnaitės – meilės istoriją. Filmo estetika ir garsas sudaro darnią kompoziciją, kuri intriguojančiam siužetui įpučia papildomos aistros.

Ieva: Park Chan-Wookas, geriau žinomas kaip filmo „Senis“ (Oldboy, 2003) režisierius, „Tarnaitėje“ perkelia romano „Fingersmith“ Viktorijos laikų veiksmą į Pietų Korėją Japonijos okupacijos metais. Taisyklingi kadrai ir aštrus montažas vizualiai sustiprina pasakojimą, išeinantį už erotinių filmų kategorijos ribų. Kinematografiškai įsimintinas filmas sudomins ir Azijos kino nemėgstančius žiūrovus.

P.S. Įsijunkite „Tarnaitės“ filmo anonsą ir suprasite šio filmo montažo svarbą.

Gabrielė: Šių metų X. Dolano filmas žada būti labiau kamerinis ir mažiau, na, dolaniškas. Tad šįkart estetai privalo keliauti į „Tarnaitę“, kur juos pamalonins manieringos kameros, tvarkingos kompozicijos, erotika ir gabalėlis paslapties.

Anonsas

Save

Save

Save

Save

Save

Save

2 komentarai

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*