Kinorama #68

Kadras iš filmo „Monako princesė“  „ACME Films“ archyvas

Kadras iš filmo „Monako princesė“
„ACME Films“ archyvas

Sveiki? Alio? O taip! Ačiū, kad atkreipėte dėmesį.

Kanai. 67-asis Kanų kino festivalis prasidėjo. Ilgai laukėme ir… kažkas ne taip. Atidarymo filmas „Monako princesė“ (Grace of Monaco, 2014), norėtųsi sakyti, sulaukė daug įvairių vertinimų, tačiau, iš tiesų, sulaukė vien tik neigiamos reakcijos. Vieni kino kritikai šaiposi: „Galvojote, kad su praėjusių metų Naomi Watts fiasko už princesės Dianos vaidmenį blogiau būti negali? Nicole Kidman suvaidino geriau.“; kiti pateikia verdiktą – blogiausias Kanų kino festivalio atidarymo filmas. Tačiau yra ir švelnesnių žinių, pavyzdžiui, šios atidarymo fotografijos, kur nejusti jokių piktų kino kritikų žodžių – tik saulė, gražios šypsenos ir mėlynas dangus.

Tęsiant pozityvias mintis – geri žodžiai Baltijos kinui.

Pasirodo, kritikos sulaukė ne tik festivalio atidarymo filmas, bet ir pats renginys.

Beje, kai pavargsite domėtis šių metų kino festivaliu, galite atsipalaiduoti ir pažiūrėti keletą buvusių Kano kino festivalio perliukų.

Reklama

Superherojai. Vienas filmas jau pasirodė. Tai – „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ (X-Men: Days of Future Past, 2014). Greitai jį pamatysime ir Lietuvos kino teatruose, bet kol kas turime pasikliauti užsienio kino kritikų įžvalgomis. Kitas superherojiškas, superstiprus, superseksualių vyrų pilnas filmas – „Batman vs Superman“ dar tik erzina savo ištikimuosius gerbėjus įvairiomis smulkmenomis.

Beje, kas būtų, jei Iksmenus sujungtume su populiariu serialu „Mad men. Reklamos vilkai“ (Mad Men)? Keletas užuominų: juokinga, graudu, šmaikštu, perdėta. Visas rezultatas – čia.

Kinas. Šį kartą daug kalbėsime apie kino filmų kūrimą ir kitus šios stebuklingosios svajonių kūrimo industrijos fenomenus.

Visų pirma, Lietuviai užkariauja ne tik mūsų širdis ir kino teatrų ekranus. Pavyzdžiui, Lina Plioplytė visus sudomino, gal ir sužavėjo dokumentiniu filmu apie stilingas ir ne iš kelmo spirtas vyresnio amžiaus moteris „Advanced style“.

Štai ir Amsterdame skambės lietuviški vardai ir pavardės. Jei esate netoliese – užsukite pažiūrėti ir palaikyti!

Filmo „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ premjera „Du Kine“ archyvas

Filmo „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ premjera
„Du Kine“ archyvas

O dabar grįžkime į Lietuvą. Ignas Jonynas. Visai norisi jį patį pavadinti lošėju, tačiau ne bet kokiu, o kino lošėju – kuris nebijo eksperimentuoti, krapštyti nespėjusių užgyti žaizdų ir visada šypsotis (o tai sunkiausia!). Na, o kaip gi pletkinant apie I. Jonyną neužsiminti „Sidabrinių gervių“ padovanojimų? Jūs tai jau pamiršote? Palaukite! Rasa Paukštytė dar turi ką pasakyti.

Ar žinote, kaip savo filmus kūrė avangardinio kino kūrėjas Artūras Barysas – Baras? Visi atsakymai – čia.

Atrodo, dar nesugebame atsigauti po Larso von Triero „Nimfomanės“ (Nymphomaniac, 2013), o jis jau kuria kitą filmą. Žinote kokio žanro? Siaubo! Lyg jo filmuose ir taip nepakaktų kraują stingdančių ir širdį stabdančių epizodų…

Rosita Garškaitė pažiūrėjo filmą „Nojaus laivas“ (Noah, 2014), sako, geriau būtų nežiūrėjusi.

Skaičiai. Seniai apie juos kalbėjome. Tiems, kurie nori atgaivinti kultūrinį šalies gyvenimą, siūlome pasidomėti šiuo tyrimu. Ar noras padidėjo, ar sumažėjo?

Dar vienas tyrimas, susijęs su kino kritika ir vertinimu. Ar sau neužduodate klausimo – kaip jie nusprendžia, kiek žvaigždžių skirti vienam ar kitam filmui? Jei ne – tuomet smagu, kad nekvaršinate sau galvos „visokiomis nesąmonėmis“.

Šį skyrelį užbaigsime labai prasmingu, geriausių pasaulio kinematografų sąrašu.

Kaip visada. Tik tiek. O kad savaitė būtų linksmesnė, siūlome humoro jausmo pasisemti iš šio vaikėzo, vyro, muzikanto, aktoriaus!

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*