Filmo „Sicko“ plakato dalis
Šaltinis – truthrevolt.org
O jau kaip šiandien kalbėsime apie dokumentinį kiną! Pasiimkite tušinukus, vaizdo kameras, popieriaus lapą ar sąsiuvinį su užrašu „Ideas“ ir pradedame.
Dokumentika. Visų pirma, laukiame ir tuoj sulauksime „Nepatogaus kino“ festivalio. Programoje – daugybė dokumentinių juostų įvairiomis, nepatogiomis temomis. Ir taip pat – daug jaunų režisierių, kurie kuria drąsų kiną. Pokalbis su viena iš režisierių Alina Rudnitskaja.
Tai, kad dokumentinis kinas populiarėja, rodo ir „Camden“ filmų festivalio pareiškimas.
Ir… kaip žadėjome. Pradedame konspektuoti, kaip reikia sukurti patį geriausią pasaulyje dokumentinį filmą. Jums patarimus dalina Michaelis Moore`as ir tarptautinė dokumentinių filmų kūrėjų asociacija.
O „dasibaigimui“ lietuviško dokumentinio filmo „Sėkmės metai“ recenziją.
„ACME Film“ archyvas
Lošėjas. Taip ir galvojome, kad viskas taip greit ir ramiai nesibaigs. Apie Igno Jonyno ir Kristupo Saboliaus filmą „Lošėjas“ kalbėjome visus metus, atrodo, kalbėsime dar ir ateinančius. Šį kartą sulaukėme įdomių, „lošėjiškų“ minčių. Andrius Užkalnis sako, kad tai „normalus“ filmas. Ką tai reiškia – tik vienas Užkalnis težino. O anoniminis žiūrovas sako, kad „Lošėjas“ primena reklamą. Ir kaip gi be sensacijų, pykčių ir t.t.t.t.t.t.? Po filmo premjeros įsižeidė, supyko ir burnojo Seimo medikas, o kodėl niekas nepaklausė, ką apie filmą mano Seimo seselė?
Ir dar (nebijokite nereikės skaityti) kviečiame susipažinti su filmo garso takelio kūrėjais.
Mišrainė. Niam niam, kaip seniai ją valgėme.
Jonas Ūbis su tokiu tekstu pretenduoja į vieno iš pagrindinių „Kinoramos“ konkurentų sąrašą.
Visi mes darome klaidų. Visi. Be išimties. Net ir Bradas Pittas.
Dalinamės labai įdomia ir informatyvia publikacija apie muzikantų biografines juostas.
Živilė Pipinytė pažiūrėjo filmą „Dingusi“.
Atsisveikindami siūlome pasivažinėti kartu su Wesu Andersonu.
Iki kito sekmadienio!