Šaltinis – attheback.blogspot.com
Tam dadadaaam, tam dadadaaaaam (įdėkite į savo lūpas šiuos žodžius, o melodija – pasirinktina). Na štai, pakankamai apsikvailinote, o dabar skaitome!
Paslaptys. Nepaslaptys. Mažo biudžeto filmai iš karto pasmerkti būti „nedadaryti“, kažkokie…. ne tokie. Melas! Juk daugelis galėtume valandų valandas žiūrėti į skrendantį ore maišelį (kaip iš filmo „Amerikos grožybės“ (American Beauty, 1999) ir linksėti galvomis, sakydami: „Oho… menas…“. Vienu žodžiu, šiuo prologu norėjome pasiūlyti skirti kelias minutes intymiam pokalbiui su Stevenu Soderberghu ir jo paslaptimis apie mažo biudžeto filmų kūrimą.
X-menų naujausias filmas „praeities dabartyje susitikimas su ateitimi, kuri po to persikelia į praeitį“, arba paprasčiau: „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ (X-Men: Days of Future Past). Šiame filme yra labai labai greitai judantis vaikinukas. Kūrybinė komanda atskleidžia, kaip pavyko jį taip „pagreitinti“. O ar žinojote, kad filmas „Titanikas“ (Titanic) turėjo ir kitokią pabaigą? Cha!
Kokios geriausios juostos apie Antrąjį pasaulinį karą? Tai jau nebe paslaptis! Štai jos.
Kodėl mes taip mėgstame žiūrėti siaubo filmus? Štai ir atsakymas.
Jei jau kalbame apie paslaptis ir nepaslaptis, puiki proga patikrinti savo žinias ir atspėti, iš kokių filmų yra šie „tiesos sakytojai“ (whistleblowers).
„ACME Film“ archyvas
Aktoriai trumpai. Gyvenimas yra keistas, juokingas, baisus, žiaurus. Kiekvienas jį gyvename skirtingai. Kiekvienas suteiktą galimybę būti matomam išnaudojam irgi skirtingai. Taip pat ir aktoriai – skirtingi, ir jie savo šlovę naudoja skirtingai. Svarbiausia, kad procentas tų, kurie savo žinomumą panaudoja geresniems, kilnesniems tikslams, būtų ne mažesnis nei tų, kuriems… svarbu galbūt tik jie patys? Benedictas Cumberbatchas – galėtų nieko nedaryti, mes jį mylėtume (sako „KINFO“ moteriškoji dalis), o dar, kai šis aktorius pradeda kalbėti ir argumentuotai kalbėti….
Štai. Dar viena naujiena. Zachas Galifianakis sulieknėjo.
Viskas apie filmą. R. Marcinkus kalba apie „Galutinį tikslą“. O Živilė Pipinytė – apie lenkų kino savaitę. Net du kartus. Ir dar šiek tiek informacijos apie lenkų kino savaitės filmus ir kūrėjus. Ne už kalnų ir „Scanorama“, pats metas ją vėl prisiminti.
Filmas – daugialypis produktas. Pavyzdžiui, žiūrėdami A. Hitchcocko filmus galite mokytis architektūros.
Anksčiau drausdavo filmus, kuriuose bučiuojamasi ilgiau nei sekundę, vėliau – ten, kur per daug smurto, kraujo, sekso, o dabar? Dabar draudžia tokius filmus kaip „Anabelė“.
Atsisveikindami paliekame Jus su didžiais kino meistrais ir jų patarimais.
Iki kitų kartų. Au revior!