„Incognito Films“ archyvas
Rūsys. Šią savaitę bent jau lietuviško kino padangėje (KODĖL TAIP RAŠOMA???) karaliavo „Rūsys“. Nemačiusiems ir nežinantiems apie šią debiutinę Ričardo Matačiaus siaubo juostą siūlome „greituoju būdu“ įsijausti į tai, ką filmuodamiesi patyrė aktoriai ir Monika Šalčiūtė. Taip pat galite užmesti akį (ne tiesiogine ta žodžio prasme) į vieną iš įdomesnių šio filmo spaudos konferencijų.
Na… o dabar žiūrovų mintys. Atsiminkite, kad kol kas nei vienas komentaras nėra parašytas kino profesionalo. Iš tiesų, atrodo, kad mūsų šalies žiūrovui patikti vis sunkiau, kiekvienas naujas, pasirodantis filmas, jei tai ne „Lošėjas“, tampa gėda, nereikalingu. Bet, ei, o kodėl po to verkiame, kad Lietuvoje nėra kino? Taip, mes maža valstybė, bet jei reikia rinktis: daug š… ir vienas auksas ar daug tylos ir vienas sidabras, gal geriau rinktis pirmąjį? Būkime tolerantiški, atsiminkime, kad yra įvairių žiūrovų, įvairių režisierių, įvairių idėjų. Ne, nesakome, kad ginkdie „negalima mindyti lietuviško kino daigelių“, bet patys suprantate, kad tai ne daigeliai, gal tik žemės praarimas, taigi why not?
Oi, nuklydome į lankas… Taigi rūstumo susilaukė ne tik „Rūsys“, bet ir dar kita, nauja juosta – animacinis vaidybinis filmas „Gustavo nuotykiai“. Kad ir kaip tai skambėtų, rūpestingi tėvai sugebėjo šį filmą apkaltinti seksizmu. Ajajajajajai…. O visą šią komentarų plejadą baigsime Aistės Račaitytės verdiktu „Lošėjui“ ir šio filmo kūrybinės komandos apsilankymu „Naktiniame eksprese“.
Festivalio „Nepatogus kinas“ archyvas
Nepatogu. Prasidėjo „Nepatogaus kino“ festivalis. Visi vėl šniurpščios nosims ne tik dėl vis didesnio šaltuko, bet ir dėl jautrių temų. O jų šiais metais festivalyje tikrai daug. Atrodo, festivalio rengėjai, prisijaukinę savo auditoriją, panoro ją išjudinti iš komforto zonos. Dabar visų žmonių ramūs vakarai bus tarsi mažomis adatėlėmis badomi abortų, žmonių žudymo, gyvenimo neteisybės temomis. Na… sakoma, kad išėjus iš savo komforto zonos galima pamatyti ženkliai daugiau, pasiruošę?
Jei dar tik ruošiatės – susipažinkite su vienu iš festivalio filmų „Kraujas“ (Blood).
Ir dar keletas likučių iš Lenkų kino savaitės.
Aktoriai. Ir kaip gi be jų… kas kitas jei ne talentingas, jaunas, tūkstančius žiūrovų į salę pritraukiantis aktorius gali smaugti režisierių, filmo aikštelėje vartoti narkotikus? Na, manome, kad daugelis aktorių gali, tik ne Shia LaBeoufas.
Šią savaitę visi buvo grožio, ypač plastinės chirurgijos, ekspertai. Na, iš tiesų, Renée Zellweger nebėra panaši į Bridžitą Džouns, ji nebėra panaši net į save – sakytumėte. O gal tik dabar mes matome tikrąją ją? Oho… kokia gili mintis, ar ne? Kad ir kaip būtų – nustokim. Leiskim jiems būti tuo, kuo jie ir atėjo į šią žemę – būti gerais aktoriais, o visa kita – ne mūsų reikalas. Atleiskite už didaktiką, kartais jos reikia, kad atrodytume rimtesni. Aaronas Sorkinas užsimojo sukurti filmą apie Steve Jobsą. Spėkite, kas atliks jo vaidmenį?
Šaltinis – indiewire.com
O Keanu Reevesas tapo žudiku…
Na, o viską baigime labai linksmai su dviem profesionaliais aktoriais ir paparčiais.
Naujienos. Na, ir atėjo laikai. Fantastiniai filmai, ypač superherojų filmai, tapo kultu. Dabar recenzijos rašomos ne tik po šių filmų peržiūrų, bet ir po reklaminio klipo pristatymo.
Kas kol kas laikomas brangiausiu filmu šiais metais?
Kviečiame susipažinti su nauju „Žudymo akto“ (The act of killing) kūrėjo filmu „The look of silence“.
Nerijus Milerius pristatė, o gal tik priminė, kad yra parašęs knygą apie apokalipsę kine. Linksmiausia pristatymo dalis – Luko Brašiškio vaizdo linkėjimai. Galbūt, gimsta dar vienas kino kritikas/kino režisierius?
Vualia. Iki kito sekmadienio.