Kovo 11-osios proga – režisierių V.Damaševičiaus ir J.Matonio naujas dokumentinis filmas „Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia“

Šv. Mikalojaus bažnyčia Kinematografininkų sąjungos archyvas

Šv. Mikalojaus bažnyčia
Kinematografininkų sąjungos archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti š.m. kovo 10 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje režisieriai Vytautas Damaševičius ir Juozas Matonis pristatys savo naują dokumentinį filmą „Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia“.

Šv. Mikalojaus bažnyčiai tenka išskirtinė vieta Lietuvos istorijoje. Įsteigta dar Lietuvos valdovo Gedimino gyvenimo metais Vakarų amatininkams ir pirkliams, ji pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos krikšto metais – 1387-aisiais. Tai seniausia išlikusi mūrinė bažnyčia Vilniuje. Per daugiau kaip šešis šimtmečius šv. Mikalojaus bažnyčia matė ir kryžiuočių antpuolius, ir savųjų valdovų kovas dėl sosto, Maskvos, švedų, prancūzų kariuomenių pulkus, gaisrus ir maro protrūkius, siaubusius kraštą ir Vilnių. Galbūt todėl bažnyčios architektūroje yra įvairių stilių – nuo gotikos iki baroko – detalių. Bažnyčia ištverdavo negandas, pasiremontuodavo po karų ir gaisrų, ir toliau vykdė savo krikščioniškąją misiją.

XX amžiuje Lietuvoje ypač dažna okupantų ir santvarkų kaita. Ir būtent šiame amžiuje šv. Mikalojaus bažnyčiai tenka ypatinga paskirtis – tai tautinio ir valstybinio atgimimo metai. 1901 metais Vilniaus lietuvių bendruomenės pastangomis šv. Mikalojaus bažnyčioje, vienintelėje iš visų Vilniaus bažnyčių, kuriose pamaldos vyko lenkų kalba, pradedamos laikyti lietuviškos pamaldos. Prie šios bažnyčios pradeda telktis Vilniaus lietuvių bendruomenė, vyksta kultūrinis gyvenimas, ji tampa prieglobsčiu įvairioms religinėms, savišalpos, švietimo draugijoms ir susivienijimams. Šioje terpėje gimsta ir vystoma periodinė spauda, lietuviški chorai, čia vystoma Vilniaus Didžiojo Seimo idėja, kurioje pirmą kartą realiai kalbama apie Lietuvos valstybės atkūrimą. Bendruomenės, susibūrusios prie šv.Mikalojaus bažnyčios, veikla nemažai svarbi ir 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto gimimui.

Ypač svarbi šv. Mikalojaus bažnyčios bendruomenės veikla 1920-1939 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, kovoje prieš Vilnijos polonizavimą. Nemažiau reikšminga šv.Mikalojaus bažnyčia ir sovietiniame pokario Vilniaus ir Lietuvos gyvenime. Vienu metu joje buvo Vilniaus arkivyskupijos kurija, čia įsikūrė nauja vienuolija, Kristaus karaliaus seserų kongregacija, vykdė katechetinę ir ekumeninę veiklą tarp jaunimo. Minint sovietmečiu nutylimą Molotovo-Ribentropo paktą 1987 metų rugpjūčio 23 d., išklausę mišias šv. Mikalojaus bažnyčioje jie išėjo į mitingą prie A.Mickevičiaus paminklo. Ir vėl kaip beveik prieš šimtą metų mitinge buvo kalbama apie Lietuvos nepriklausomybę.

Šv. Mikalojaus bažnyčios istorija neatsiejama nuo kunigų J. Kuktos, J. Tumo-Vaižganto, A. Viskanto, K. Čibiro, vyskupų Pr. Bieliausko, M. Reinio, J. Steponavičiaus, dirbusių čia skirtingu metus.

Reklama

Filme šv. Mikalojaus bažnyčios pateikiama per istorikų N. Kitkausko, A. Streikaus, T. Balkelio, architekto – restauratoriaus E. Purlio, senųjų vilniečių, vyriausias iš kurių – A.Panavas – netrukus sulauks devyniasdešimties, pasakojimus ir prisiminimus. Šv. Mikalojaus bažnyčioje tuokėsi, savo vaikus ir vaikaičius krikštijo ištisos kartos vilniečių, kuriems ši bažnyčia buvo lietuvių bendruomenės gyvenimo centras. Vilnietė rašytoja Gražina Mareckaitė prisimena tėvo prieškaryje sakytus žodžius apie bažnyčią – „Šv. Mikalojaus bažnyčios šviesa“. Ta šviesa ištisą šimtmetį šviečia Vilniaus lietuviams ir daugiau nei 600 metų visai Lietuvai. Filmas bus lyg gyvas Lietuvos ir Vilnijos istorijos konspektas pateiktas per vienos bažnyčios istoriją.

Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio sukurti filmai:

103 dokumentiniai videofilmai iš ciklo „Menininkų portretai“ („Metraštis“). Žymiausi video filmai: „Aktorė Monika Mironaitė“, „Kompozitorius Jonas Nabažas“, „Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė“, „Dailininkas Vytautas Ciplijauskas“, „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“, „Rašytojas Petras Dirgėla“, „Poetas Jonas Strielkūnas“, „Valstybinis Vilniaus kvartetas“, „Kino režisierius Marijonas Giedrys“, „Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas“, ,,Dailininkas Jonas Čeponis“.

21 dokumentinis videofilmas iš ciklo „Lietuvos kultūros paveldas“. Žymiausi video filmai: „Vilniaus senamiestis“, „Vilniaus katedra“, „Lietuvos dvarai“, „Technikos paveldas“, „Sugrįžimas į senuosius Trakus“, „Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje“; „Peterburgo lietuviai“; „Latvijos lietuviai“; „Krokuvoje – mano širdis“, „Czeslawo Miloszo Vilnius“.

12 dokumentinių filmų iš ciklo „Įveikti negalią“.

9 dokumentiniai filmai iš ciklo „Repeticija teatro pulsas“. Žymiausi video filmai: „Jono Vaitkaus teatras“, „Henrikas Vancevičius – „Mandragora“, „Oskaro Koršunovo teatras“, Gintaro Varno „Elektrai netinka gedėti“.

Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams 2011:

Dokumentinių filmų serialas „Tuskulėnų paslaptis“. Penkių dokumentinių filmų ciklas: „Lagerių moterys“, „A. Dirsytė“, „St. Ladigienė“, „N. Sadūnaitė“, „A. Kanoverskytė“, „J.Bieliauskienė“.

2013 m. – dokumentinis filmas „Dvylika Vilniaus apaštalų ir viena moteris“.

Renginio pradžia – 18:00 val.

Adresas: Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje.

Informacija telefonu: (8 5) 212 07 59, el. paštu info@kinosajunga.lt

Lietuvos kinematografininkų sąjungos inf.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*