KP`17. Kur veda Agnieszkos Holland „Pėdsakas“? (apžvalga)

Kadras iš filmo „Pėdsakas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Tiek originalus lenkiškas, tiek angliškas naujojo kino veteranės Agnieszkos Holland filmo pavadinimo vertimas yra gana retai naudojami terminai. Lenkiškas „Pokot“ pavadinimas apibūdina medžioklėje nušautų žvėrių skaičių, angliškasis „Spoor“ – medžiojamų žvėrių paliktą pėdsakų taką. Lietuviškasis vertimas „Pėdsakas“ atrodo paprastesnis terminas. O visgi šiam filmui kompleksiškumas itin tinka.

67-ąjame tarptautiniame Berlyno kino festivalyje debiutavusį ir Alfredo Bauerio prizu (Sidabriniu lokiu)  įvertintą filmą, pripažindama, jog sunkiai gali jį sutalpinti į įprastus žanro rėmus, pati režisierė apibūdina taip pat kompleksiškai. Kaip „anarchistinį, aplinkosauginį (environmental), feministinį trilerį su juodosios komedijos elementais“. Tačiau žiūrint filmą, jam, neišvengiamai, norisi klijuoti „politinio trilerio“ etiketę, tuo tarpu pats filmo kompleksiškumas gali tapti tiek jo stipriąja, tiek silpnąją puse – priklausomai nuo žiūrovo požiūrio.

Buvusi inžinierė, į septintą dešimtį įkopusi Janina Duszejko gyvena ramų ir atsiskyrėlišką gyvenimą Lenkijos Sudetų kalnų kaimelyje, moko vaikus anglų kalbos, gilinasi į astrologiją, džiaugiasi aplinkine gamta (ji yra ir prisiekusi vegetarė) bei rūpinasi savo dviem mylimais šunimis. Ramus gyvenimas pasikeičia vieną dieną dingus numylėtiems Duszejko šunims. Netrukus randamas negyvas jos kaimynas – žiaurus brakonierius. O vėliau atsiranda ir dar daugiau lavonų.

Visus mirusiuosius vienija disponavimo valdžia motyvas – jie išnaudotojai. Visų pirma – tai medžiotojai, negailestingai išnaudojantys gamtą ir žudantys gyvūnus, tačiau nuošalaus kaimelis turi ir tamsesnių paslapčių – paprastus piliečius engiantys korumpuoti valdžios atstovai, moteris išnaudojantis nelegalus kazino-viešnamis,  griežtas religines dogmas, o ne paguodą ir nusiraminimą teikianti katalikų bažnyčia. Ar prieš išnaudotojus sukilo pati gamta (mirties vietose randami tik gyvūnų palikti pėdsakai), ar galios turėtojų priespaudos neapsikentę apylinkės gyventojai (tokių, taip pat, netrūksta)? Duszejko atsiduria pačiame įvykių epicentre.

Kadras iš filmo „Pėdsakas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Reklama

Būtent čia ir išryškėja filmo politinė alegorija. Iš vienos pusės turime dorus kaimelio gyventojus, gyvenimo nuskriaustuosius: Duszjeko, kurios pagalbos šauksmas dėl savo dingusių šunų bei, apskritai, gamtos gelbėjimo, kaktomuša susiduria su jį niekinančia valdžios ir bažnyčios pozicija; žmoną dėl sveikatos draudimo kompanijos pelno siekių praradusį kitą senolį – Matogą; išnaudojamą ir nelegalaus viešnamio tinkle įkalintą merginą Dobra Nowina; genialų, tačiau epilepsija sergantį ir ligą nuo savo darbovietės priverstą slėpti, saugumo sistemų inžinierių Dyzio. Iš kitos pusės – valdžia manipuliuojančius ir juos engiančius galios turėtojus.

Stiprios, dėl savo teisių kovojančios ir nepasiduodančios moters, bei gamtos išnaudojimo temos pasirinktos neatsitiktinai, jos glaudžiai koreliuoja su nūdienos politinėmis aktualijomis. Medžioklės, kaip šešėlinės, neskaidrios politinių santykių ir sprendimų priėmimo vietos, vaizdinys yra dar itin stiprus ir, nepabijokime, dažnai pagrįstas, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione (prisiminkime, kad ir mūsų žymesnius politikus-medžiotojus bei jų reputaciją).

2015 m. Lenkijos parlamente triuškinamą daugumą laimėjusi dešinoji Teisės ir Teisingumo (Prawo i Sprawiedliwosc) pasmerkė Lenkijos pasirašytus Europos Sąjungos klimato susitarimus kaip didžiulę klaidą, sunaikinsiančią Lenkijos kalnakasybos industriją, o partijos palaikytas visiško abortų kriminalizavimo Lenkijoje klausimas iššaukė masines demonstracijas šalyje. Šio temos aktualios ir platesniame kontekste, tereikia prisiminti naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo žeminančius pasisakymus apie moteris ar neigiamą poziciją klimato atšilimo klausimais. Vis dar aktualios jos ir Lietuvos politikoje (naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje klausimas, šuns Ramzio istorija, Kęstučio Pūko skandalas etc.).

Kadras iš filmo „Pėdsakas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Pėdsakas“ aiškiai ir gana tiesmukai siūlo sukilti prieš tokius valdžios atstovus, priešintis jiems. Tai savotiškas politinis manifestas prieš didėjantį radikalizmą ir populizmą nūdienos Europos politikoje. Filmo pabaigoje aiškiai akcentuojama proto revoliucijų būtinybė ir piešiamas utopiškas gyvenimo po jos paveikslas.

Tačiau, jei filmo „politinė“ dalis funkcionuoja gerai, jis pasirodo kaip ryškus pilietinės pozicijos užėmimas (nebūtina jai visiškai, ar net dalinai, pritarti), tai su naratyvine filmo „trilerio“ dalimi kyla sunkumų. Techninė  filmo pusė puiki. Kaip ir reikia tikėtis iš senos kino vilkės, jis pasižymi profesionalia, neįkyria režisūra. Žiūrovo akis džiugina meistriškai atskleistas gamtos gyvenimo ir mirties ciklas, laukinės gyvūnijos grožis ir žiaurumas, kvapą gniaužiantys pietvakarių Lenkijos kalnų peizažai. Prie filmo atmosferos gerai dera minimalistinis garso takelis.

Tačiau filmo intriga greitai tampa nuspėjama. Prieš nūdienos politinį radikalizmą nukreiptas filmas savo siužetu pats pateisina radikalias ekoterorizmo, net dalinai ekofašizmo idėjas, bet filmo personažai (neskaitant Duszejko) per daug šabloniški ir neišplėtoti, jog jų prisijungimas prie šių idėjų žiūrovui pasirodytų įtikinamas. Patetiškai butaforiškas ir filmo finalas (anarchizmas veda į rojų žemėje? Bandykite dar kartą…). Filmo veikėjai tampa panašesniais  į politiniame manifeste atsargiai atrinktus ir į atitinkamas vietas sudėliotų skambius terminus – visumoje jie skamba emociškai paveikiai, tačiau pažvelgus giliau matosi, jog juose trūksta paprasčiausios logikos. Jie nepanašūs į tikrus žmonės. Kaip ir nūdienos politinių populistų retorikoje, jie tampa tuščiais terminais, kurias manipuliuojama savo politiniams tikslams pasiekti.

Naujasis Agnieszkos Holland pėdsakas kino pasaulyje turėtų išlikti įdomus, kaip nūdienos pasaulio politiką reflektuojanti asmeninė kūrėjo, piliečio, politinio protesto, net pykčio išraiška. Tačiau vargiai bus prisimintas kaip įtraukiantis ar įtikinantis kino trileris.

Filmą galėsitepamatyti „Kino pavasario“ metu, seansus rasite čia. 

Filmo anonsas:

Tiek originalus lenkiškas, tiek angliškas naujojo kino veteranės Agnieszkos Holland filmo pavadinimo vertimas yra gana retai naudojami terminai. Lenkiškas „Pokot“ pavadinimas apibūdina medžioklėje nušautų žvėrių skaičių, angliškasis „Spoor“ – medžiojamų žvėrių paliktą pėdsakų taką. Lietuviškasis vertimas „Pėdsakas“ atrodo paprastesnis terminas. O visgi šiam filmui kompleksiškumas itin tinka. 67-ąjame tarptautiniame Berlyno kino festivalyje debiutavusį ir Alfredo Bauerio prizu (Sidabriniu lokiu)  įvertintą filmą, pripažindama, jog sunkiai gali jį sutalpinti į įprastus žanro rėmus, pati režisierė apibūdina taip pat kompleksiškai. Kaip „anarchistinį, aplinkosauginį (environmental), feministinį trilerį su juodosios komedijos elementais“. Tačiau žiūrint…

Filmo įvertinimas

Režisūra - 7
Scenarijus - 5
Kinematografija - 9
Aktorių darbas - 6
Muzika - 8

7

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*