KP`17. „Nocturama“ – tokia estetiška ir tokia trikdanti (apžvalga)

Kadras iš filmo „Nocturama“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Nocturama“ (2016) – filmas, kuriame rodoma jaunų Paryžiaus teroristų pusė gyvenimo paros – nuo nusikaltimo įvykdymo iki po jo užklumpančių laukimo ir nežinios.  Svarbu paminėti, jog filmas buvo sukurtas dar iki teroristinių įvykių Prancūzijoje ir apie juos nekalbama. Netgi būtų teisingiau sakyti, jog tai kūrinys apie prarastus ir nusivylusius žmones. Vis tik įkontekstintas filmas apsunkina moralų jo vertinimą ir verčia abejoti, ar „Nocturama“ turėjo iš viso pasirodyti.

„Nocturama“ padalinta į dvi dalis: iki ir po teroristinio akto. Pirmoji dalis pasižymi ilgesniais kadrais, nedaugžodžiavimu. Jei kas nemaloniai prisiminsite „lietuvišką filmą, kur stalas žiūri į žmogų ir niekas nekalba“, nenusukite akių. Gan atmosferiška, pabandykite įsijausti. Man, tiesa, nepavyko: žiūrėdama trilerį, tikiuosi įtampos. Tačiau scena po scenos intrigos daugėja, o antroje dalyje jos atseikėta ir už pirmąją.

Pirmosios dalies veikėjai žiūrovui gan svetimi. Tik filmui įsibėgėjus atskleidžiamos kelios detalės, tačiau ir jos pasitarnauja ne kaip veikėjų gyvenimo istorijų perpasakojimas, o kaip visos grupės, ar net kartos bruožai. Antroje dalyje daugiau jų tarpusavio interakcijos, tad nejučia atsiranda grupės niekšas, strategas, įsimylėjėlių porelė, naivuolis melomanas. Charakteriai įgauna spalvų, kurios leidžia lengviau įsivaizduoti save teroristų vietoje: jie jauni, idealistai, nekalbantys apie ideologijas ar grandiozines idėjas – ir viso to pakanka.

Kadras iš filmo „Nocturama“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Žiūrovas netrokšta tapti vienu iš jų ir vykdyti nusikaltimą. Ne. Tiesiog veikėjai yra tokie, kaip žiūrovas (arba atvirkščiai), ir norisi viltis, kad bent kažkuris išsigelbėtų – bent ta graži porelė, bent tas jaunas paauglys. Prie lengvo susitapatinimo prisideda ir neprofesionalūs aktoriai, kurie išlieka natūralūs ir įtikinantys.

Reklama

Na, gerai, nėra ideologinio aspekto, nėra religijos ar fanatizmo – dėl ko tuomet šie tokie kaip mes vykdo teroro aktą? Itin atsargiai „Nocturama“ užsimena apie priežastis: tai negalėjimas savęs realizuoti, nedarbas. Jaunuoliai kovoja prieš neteisybę ir kapitalizmą – tai matyti ir iš jų pasirinktų atakos vietų. Jie netgi stengiasi išvengti aukų. Vėliau nusikaltėliai susirenka prekybos centre ir įtampą malšina pramogomis: prabangiais rūbais, gurmanišku maistu, puikia garso sistema – pasineria į vartotojiškas pramogas, į tai, prieš ką kovojo. Tampa aišku, jog šie jauni žmonės, net jeigu ir liks nesugauti, bet kuriuo atveju pralošė.

Scenos prekybos centre pateiktas estetiškai, pramogomis žiūrovas gali mėgauti drauge su veikėjais. Tokia nugludinta kadruotė, tokios spalvos – net buvimas bėglio vietoje tampa gražus ir siektinas. Režisierius Bertrandas Bonello balansuoja ties labai pavojinga teroro fetišavimo riba.

Kadras iš filmo „Nocturama“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Tokio pat estetinio pasigerėjimo pilnos ir muzikinės scenos – filmas nevirsta miuziklu, tačiau įsimintini popkultūros gabalai panaudojami išmaniai, dažnai pabrėžiant groteskiška skirtumą tarp garso ir vaizdo. Muzikinis takelis geriau nei veikėjų dialogai paaiškina jausenas: baimę, atsipalaidavimą, pergalės jausmą. Itin įsimins vienas Franko Sinatros dainos panaudojimas, tačiau jo aptarti neverta – sulaukite tos scenos. Tik vėlgi – atsirandantys veikėjų pateisinimo momentai geriau suveiktų, jei filmas būtų išleistas bent prieš kelerius metus.

Puiki, įdomi drama gal ir bus nuobodoka žiūrint pirmąją jos pusę, tačiau tikrasis veikimas prasidės praėjus dienai ar dviem, suvokus filmo galią ir logiką. Viskas būtų gerai, jei tik fantastiškai piešiami vaizdai taip neprimintų realybės.

Filmo anonsas:

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:

Kovo 24, penktadienis, 21:00-23:10, Forum Cinemas Vingis, S11, Vilnius

Kovo 25, šeštadienis, 21:15-23:25, Forum Cinemas Kaune, KS3, Kaunas

Kovo 27, pirmadienis, 18:15-20:25, Pasaka, DS, Vilnius

Balandžio 01, šeštadienis, 18:30-20:40, Forum Cinemas Vingis, S09, Vilnius

Balandžio 02, sekmadienis, 13:30-15:40, Pasaka, DS, Vilnius

Daugiau seansų rasite čia.

Gabrielė Norkūnaitė

Gabrielė Norkūnaitė

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas.
Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.
Gabrielė Norkūnaitė

„Nocturama“ (2016) – filmas, kuriame rodoma jaunų Paryžiaus teroristų pusė gyvenimo paros – nuo nusikaltimo įvykdymo iki po jo užklumpančių laukimo ir nežinios.  Svarbu paminėti, jog filmas buvo sukurtas dar iki teroristinių įvykių Prancūzijoje ir apie juos nekalbama. Netgi būtų teisingiau sakyti, jog tai kūrinys apie prarastus ir nusivylusius žmones. Vis tik įkontekstintas filmas apsunkina moralų jo vertinimą ir verčia abejoti, ar „Nocturama“ turėjo iš viso pasirodyti. „Nocturama“ padalinta į dvi dalis: iki ir po teroristinio akto. Pirmoji dalis pasižymi ilgesniais kadrais, nedaugžodžiavimu. Jei kas nemaloniai prisiminsite „lietuvišką filmą,…

Filmo įvertinimas

Režisūra - 8
Scenarijus - 7
Kinematografija - 8
Aktorių darbas - 8
Muzika - 9

8

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*