KP18. „Lumière!“ – meilės laiškas nemirtingam kinui (apžvalga)

Jeigu reikėtų pasakyti kokį kitą renginį Lietuvoje man labiausiai primena festivalis „Kino pavasaris“, tai  tikrai nebūtų kažkas iš kino srities. „Kino pavasaris“ Lietuvoje man artimiausias šiek tiek anksčiau vykstančiai „Vilniaus Knygų mugei“. Čia susiduria įvairiausių šalių, laikotarpių, stilių kino kūriniai, nors yra bandoma išlaikyti aukštesnę nei vidutinę lygio kartelę, tačiau tuo pačiu siekiama įtikti visiems (festivalio programoje galima rasti tiek prancūzų režisieriui Jeanui Vigo skirtą retrospektyvą, tiek, pavyzdžiui, išskirtą „Kulinarinių filmų“ programos dalį).

„Kino pavasaris“ švenčia kiną, taip kaip „Knygų mugė“ švenčia knygą. Jis leidžia lankytojams nutrūkti nuo grandinės, per kelias savaites kino teatre pažiūrėti daugiau filmų, nei jie galėtų sau leisti per kelis mėnesius, nueiti į tuos filmus į kuriuos jie, galbūt, niekada nesugalvotų nueiti patys (mano  namuose dar guli neperskaitytų knygų pirktų prieš penkias „Knygų muges“). Šių metų „Kino pavasarį“ atidarė debiutinis prancūzų kino istoriko ir kritiko, Kanų kino festivalio ir Lumière instituto Lione direktoriaus, Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ (2016). Šis filmas taip pat švenčia kiną.

Rašau, jog šis filmas atidarė šių metų festivalį, nors festivalio internetinėje svetainėje prie žodžių „atidarymo filmas“ puikuojasi kitas pavadinimas – režisieriaus Xavier Legrand „Sūnaus globa“ (2017), tuo tarpu per iškilmingą festivalio atidarymo ceremoniją Vilniuje rodytas filmas apie Švedų reperę bei žmogaus teisių aktyvistę Silvana Imam „Silvana“ (2017).  Kadangi Thierry Frémaux „Lumière!” buvo anksčiausiai festivalyje rodomas filmas (kovo 15, ketvirtadienis, 16:00) į kurį bilietą nusipirkti galėjo kiekvienas mirtingasis – tai, mano nuomone, ir yra atidarymo filmas. Nes kiną švęsti reikia viešai, laisvai ir be apribojimų. Dargi, pats filmas yra apie PRADŽIĄ, pradžią be kurios dvidešimt trečią kartą nevyktų ir „Kino pavasaris“, todėl tai yra tobulas filmas kino festivalio atidarymui.

Ta pradžia – tai broliai Auguste‘o ir Luis Lumière‘ai, modernaus kinematografo išradėjai, 1895-aisias suorganizavę pirmąją filmo demonstraciją pasaulio istorijoje. Per savo karjerą broliai Lumière‘ai ir jų komanda sukūrė virš 1400 kino filmų, daugelis jų prarasti amžiams. Savo filmui Thierry Frémaux atrinko 114 originalių, restauruotų, brolių Lumière‘ų filmų, kiekvieno filmo trukmė – 50 sekundžių. Nieko daugiau, tik originalios Lumière‘ų juostos ir Thierry Frémaux komentarai.

Žinoma, šiais laikais pamatyti  kelias ar net keliolika Lumière‘ų filmuotų juostų nėra itin sudėtinga – kelios minutės internete ir užduotis atlikta. Tad, kodėl verta žiūrėti Thierry Frémaux filmą? Visų pirma, ta ką jūs rasite internete bus tik varganas šešėlis tų restauruotų kino juostų kurias pamatysite didžiajame ekrane – jos įrodo, jog kino magija yra ir buvo stipri, tiek prieš šimtmetį, tiek dabar. Antra, Lumière‘ų juostos turi būti patirtos masėje, kino teatro tamsoje kartu su kitais nepažįstamais žmonėmis, joms būtina girdėti kitų žmonių juoką, krizenimą ar nustebimą (viso to tikrai netrūks). Trečia – Lumière‘ų juostos yra tik viena šio filmo pusė, visai kita yra užkadrinis Thierry Frémaux balsas.

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Filmai-esė

Šiuo balsu skaitomi filmo komentarai yra praktiškai atskiras meno kūrinys, juk ir jiems teturėta 50 sekundžių. O į nepilną minutę sutalpinama tikrai nemažai. Komentuodamas šimtmečio senumo kino kadrus Thierry Frémaux atskleidžia juos netikėtuose kontekstuose – randami panašumai tarp pirmųjų Lumière‘ų kino filmų ir po pusšimčio metų kurtų žinomų kino režisierių juostų; paaiškinami pirmieji kino „triukai“ ir technikos, dar ir dabar naudojamos kino filmuose; daugiau sužinome ne tik apie brolius Lumière‘us, bet ir jų gyvenimo laikmetį. Brolių Lumière‘ų filmai šiandienos akiai pasirodo žymiai modernesni nei tikėtasi, o dargi supranti, jog  pirmajam fin de siecle laikų kino lankytojui, jie turėjo atrodyti kone kosminėms technologijoms. Gilus, daugiasluoksnis, kultūrinių nuorodų kupinas komentarų tekstas turėtų patikti kino profesionalams, tačiau jis taip pat yra pakankamai lengvas, ironiškas ir žaismingas, jog būtų suprastas ir kino naujokų.

Thierry Frémaux juostą privalau rekomenduoti visiems. Sinefilus ji sužavės kaip atviras, nuoširdus ir inteligentiškas meilės laiškas kinematografui. Tuo tarpu net atsitiktiniam „Kino pavasario“ slampinėtojui ją pamatyti bus vertinga ir naudinga. Nemeluosiu, veikiausiai tai nebus įdomiausias jo matytas filmas. Nepratusiai akiai senos kino juostos gali pasirodyti šiek tiek nuobodokos, o ir komentaruose nuskambančios išradingos nuorodos į žinomų kino režisierių kūrybą ne taip glostys širdį.

Tačiau „Kino pavasaryje“ pamatyti šį filmą yra verta. Jeigu manote, jog festivalio kino bilietų jau turite per daug – parduokite vieną ir įsigykite į šį filmą, net jei tektų atisakyti kokio nors labai norimo pamatyti filmo. Jei negalite dėl kažkokių priežasčių negalite apsilankyti filmo seanse, tai spjaukite į jas ir pabandykite bent penkiolikai minučių įkišti į jį nosį (juk per tas 15 min. pamatysite ne vieną o veik dvi dešimtis Lumière‘ų filmų!). Aukotis reikia, nes po šio filmo jūs žymiai geriau galėsite suprasti ir įvertinti visus kitus festivalyje rodomus filmus. Tai – puiki ilgalaikė investicija, nes kinas jau niekur nebedings. Tegyvuoja kinas, tegyvuoja Lumière‘ai!

Artimiausi filmo „Lumière!“ seansai:

• kovo 17, šeštadienis, 12:00–13:30, Forum Cinemas Vingis, S11, Vilnius
• kovo 18, sekmadienis, 18:40–20:10, Pasaka, MS, Vilnius
• kovo 19, pirmadienis, 16:40–18:10, Forum Cinemas Vingis, S09, Vilnius
• kovo 20, antradienis, 21:50–23:20, Forum Cinemas Kaune, S06, Kaunas
• kovo 21, trečiadienis, 14:30–16:00, Minija, Gargždai

Visus filmo seansus galite rasti oficialiame festivalio „Kino pavasaris“ tinklalapyje: http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6482-lumiere

Filmo anonsas: