fbpx
Kinas po žvaigždėmis, Naujienos

Krzysztofo Kieślowskio „Trys spalvos: Balta“ – desertas klasikos ir subtilaus humoro mėgėjams

Kadras iš filmo „Trys spalvos: balta”  „Pasaka” archyvas
Kadras iš filmo „Trys spalvos: balta”
„Pasaka” archyvas

Liepos 22 dieną Valdovų rūmų kieme susirinkę „Kino po žvaigždėmis“ žiūrovai išvys antrąją lenkų kino meistro Krzysztofo Kieślowskio trilogijos dalį „Trys spalvos: Balta“ (Three Colours: White, 1994). Filmų ciklas, interpretuojantis į nacionalinę vėliavą „įaustas“ Prancūzijos revoliucijos vertybes – laisvę, lygybę, brolybę – permąsto jas šiuolaikiniame žmogiškųjų santykių kontekste. Šioje dalyje keliamas klausimas, kiek įmanoma lygybė tarp skirtingą galią turinčių partnerių. Ypatingą kino klasikos seansą pristato Prancūzų institutas Lietuvoje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Nelygybės tema filme atskleidžiama per prancūzės Dominique (Julie Delpy) ir lenko kirpėjo Karolio (Zbigniew Zamachowski) nesėkmingo šeimyninio gyvenimo istoriją. Paliktas gražuolės žmonos Karolis atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Svetimoje šalyje jis netikėtai tampa benamiu, beveik nekalba prancūziškai, praranda asmens dokumentus, jo banko sąskaita įšaldoma ir, gali būti, vyro ieško policija. Į beviltišką padėtį patekusį vyriškį išgelbsti netikėta pažintis su namo besirengiančiu keliauti kraštiečiu. Karoliui pavyksta parsigauti į gimtąją šalį ir pažemintas, bet vis dar buvusiai žmonai neabejingas vyras ima regzti keršto planą.

Kadras iš filmo „Trys spalvos: balta”  „Pasaka” archyvas
Kadras iš filmo „Trys spalvos: balta”
„Pasaka” archyvas

„Trys spalvos: Balta“ dažnai vadinamas juodąja komedija, tačiau pats režisierius filmą apibūdino kaip anti-komediją. Kieślowskis pagrindinį filmo personažą pavadino nebyliosios komedijos genijaus Charlie Chaplino garbei. „Šis mažas žmogus, naivus ir apsukrus tuo pat metu, turi savo „chaplinišką“ pusę“, – pasakojo režisierius.

Visgi „Balta“ – ne tas filmas, kuris privers žiūrovus nepaliaujamai kvatotis. Talentingasis kino pesimistas dėlioja daugiasluoksnę ironijos, paradoksų, socialinės kritikos kupiną mozaiką. Balta spalva, dažniausiai kelianti asociacijas su lengvumu, tyrumu ir šviesa čia tampa blyškiu ir negailestingu fonu, kuriame pagrindiniams veikėjams kraštutinėmis, neretai groteskiškomis priemonėmis tenka kovoti už save, savo gyvenimą ir savo laimę.

Kadras iš filmo „Trys spalvos: balta”  „Pasaka” archyvas
Kadras iš filmo „Trys spalvos: balta”
„Pasaka” archyvas

Antrojoje trilogijos dalyje jau galime pastebėti besimezgančias sąsajas su kitais ciklo filmais. Regime sunkiai į konteinerį stiklo butelius keliančią senutę, sutinkamą visose trilogijos dalyse. Vykstant skyrybų proceso posėdžiui duris į salę praveria iš „Mėlynos“ dalies atklydęs Julie (Julliette Binoche) personažas, o išbarstyti nebereikalingi Karolio diplomai primena Julie išmestas į ritinėlius susuktas natas. Tiesa, šios detalės neakcentuojamos ir gali lengvai prasprūsti pro akis. Todėl klasika gali ir turi būti žiūrima ne po vieną kartą – kaskart iš naujo regint filmą, atsiveria anksčiau nepastebėti niuansai, paralelės ir netikėtos, pasakojimui gylį suteikiančios detalės.

„Trys spalvos: Balta“ seanso pradžia 22 val. Rekomenduojamas seanso aprangos kodas – balta. Visiems žiūrovams, perkantiems bilietą renginio vietoje ir apsirengusiems baltai, bilietas kainuos 4 Eur.

Anonsas:

Komentarai