fbpx
Pokalbiai, Shooting Stars

Kylanti žvaigždė Aistė Diržiūtė: „Sangailės“ sėkmės paslaptys, iššūkiai vaidinant kine ir teatre bei netikėtai atsinaujinusi draugystė filmavimo aikštelėje

Aktorė Aistė Diržiūtė Fotografė Kristina Sereikaitė
Aktorė Aistė Diržiūtė Fotografė Kristina Sereikaitė
Aktorė Aistė Diržiūtė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Jaunai ir talentingai aktorei Aistei Diržiūtei metai prasidėjo išties įspūdingai – Alantės Kavaitės juosta „Sangailė“, kuriame mergina atlieka vieną pagrindinių vaidmenų, tapo pirmuoju lietuvišku vaidybiniu filmu, laimėjusiu prestižiniame JAV festivalyje „Sundance“. Alantei Kavaitei įteiktas apdovanojimas už geriausią režisūros darbą festivalio konkursinėje vadybinių filmų programoje („World Cinema Dramatic directing award“), o filmas sulaukė teigiamų vertinimų dėl puikios kinematografijos, subtilaus žvilgsnio į jauną meilę bei charizmatiškos dviejų pagrindinių aktorių – Julijos Steponaitytės ir Aistės Diržiūtės, vaidybos. „Sangailės“, o su ja ir Aistės kelionė tik pradeda įsibėgėti – filmas varžosi tarptautinio Berlyno filmų festivalio konkursinėje programoje „Panorama“, o Aistė Diržiūtė buvo pakviesta dalyvauti kylančioms Europos kino žvaigždėms skirtoje tarptautinėje programoje „European Shooting Stars“. Prieš išvykdama į „Sundance“ kino festivalį Aistė dalinosi mintimis apie aktorystę, patirtį vaidinant kine ir ateities planus.

Kaip supratai, kad nori rinktis aktorės karjerą?

Tai buvo labai ilgas paieškų kelias. Ir net nežinau, ar tai yra galutinė stotelė. Nes turiu tokią didelę ydą, bet kartu ir teigiamą savybę – man niekada negana. Tiek meilėje, tiek darbe, tiek kūryboje. Tarkime, jei susižaviu režisieriumi, turiu pažiūrėti visus jo darbus – nuo trumpametražių iki pilnametražių darbų, dokumentikos, interviu. Viską, ką įmanoma pamatyti ar perskaityti. Tuomet galiu sakyti – dalinai jį pažįstu. Vėliau pradedu domėtis kontekstu, kas paveikė jo kūrybą, ir panašiai. Taip pat buvo ir su profesijos paieškomis. Paauglystėje užsiėmiau labai įdomiais dalykais: politika, žurnalistika, fotografija. Tiesiog niekur nepajusdavau visiško pasitenkinimo. Po visų bandymų supratau, jog aktorystė – profesija, kurioje galiu rasti, sujungti ir sutalpinti visa tai, kas mane domina. Kol kas tai mane visiškai tenkina, nežinau, kaip bus toliau.

Aktorė Aistė Diržiūtė Fotografė Kristina Sereikaitė
Aktorė Aistė Diržiūtė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Kaip suprantu, kai kuri vaidmenį, tau svarbi intelektualinė vaidmens analizė?

Man įdomiausias yra dviejų polių – intelektualinio ir emocinio – sujungimas. Tai lemia darbo kokybę kuriant vaidmenį. Pradžioje man būdavo labai sunku improvizuoti. Dabar šios problemos nebėra. Bet iš pradžių turėdavau viską apgalvoti ir gerai pasiruošti. Skaitant scenarijų ar pjesę pirmas žingsnis yra dramaturginė analizė: kontekstai, intertekstai, laikotarpis, įtakos. Jaučiu malonumą visa tai tyrinėdama. Taip susirenku, išsigryninu savo vaidmenį – kaip jis veikiamas pjesės situacijos ar scenarijaus, jų erdvės, santykio su kitais veikėjais. Tarkime, išsigryninu Ją (personažą). Susirandu ryškiausią ir dominuojančią jos savybę. Tada randu ją savyje. Tikiu, kad viskas yra žmoguje. Pradedu Ją (savybę) savyje gaivinti arba prisiminti. Tada turiu rasti Jos (personažo) mylimiausią knygą, muziką, filmus, stilių, bendravimo formą. Ji turi būti gyvas žmogus. Nejučia tas gyvenimo etapas, ta muzika, tie filmai, politinės pažiūros būna ir mano. Žinau, ilgas kelias, skamba kaip kokia aritmetinė taisyklė. (Juokiasi.)

Taigi tu tampi tuo personažu?

Arba ji tampa manimi. Gal naiviai skamba, kai kalba dvidešimt trejų metų aktorė, bet tikiu, kad turiu ištraukti tą žmogų iš savęs ir dar praturtinti gyvenimiškomis situacijomis. Norisi tikėti, kad aktorius yra tas chameleonas, kuris gali šitaip keistis ir mainytis.

Aktorė Aistė Diržiūtė „European Shooting Stars“ archyvas
Aktorė Aistė Diržiūtė
„European Shooting Stars“ archyvas

Aktorius pats turi būti labai visapusiška asmenybė, jei nori tai padaryti.

Taip, plačių pažiūrų, labai tolerantiškas ir labai empatiškas, viską kaupiantis savyje, analizuojantis žmogus. Nors dar tik pradžia – sąmoningai ar pasąmoningai stengiuosi eiti link to. Gal čia dėl to, kad man vis negana.

Iš to, ką sakai, atrodo, kad aktorystės tau tikrai neužteks.

Priklausys ir nuo to, kokius gausiu vaidmenis. (Juokiasi.)

Jei pasiseks dirbti su režisieriais, kurie leis tau augti, tuomet taip. Ar norėtum pati paimti vadeles į rankas?

Yra buvę tokių minčių, bet kol kas įdomu apsiriboti vienu žmogumi (savimi – aut. pastaba). O, tarkime, režisierius turi aprėpti viską – tiek teatre, tiek kine suvaldyti visas vadeles. Tam reikia patirties, platesnio žvilgsnio. Tad dar turiu išmokti suvaldyti vieną žmogų. Kol kas man įdomu nerti tiesiai.

Dažnai Lietuvoje besifilmuojantiems aktoriams yra priekaištaujama dėl teatrinės vaidybos. Tu vaidini ir teatre, ir kine, tačiau tave giria už natūralumą. Kaip pavyksta išvengti teatrinės vaidybos manieros?

Nežinau, man, visų pirma, labai sunku vaidinti teatre, nors aš to ir mokausi, mano kurso vadovai yra puikūs teatro aktoriai, turintys savo mokymo sistemą. Beje, aš neįstojau į kino aktorystę.

Likimo ironija.

Likimo ironija. (Juokiasi.) Labai mėgstu subtilumą. Tiek vaidinant, tiek gyvenime. O teatre, jei išeini iš kamerinės erdvės, tave turi išgirsti ir paskutinėje eilėje. Man patinka jausti tiesą savyje. Visi aktoriai turi tą teisybės jausmą. Man patinka stebėti pačiai, nerti, kaip gali, gilyn. Stambiame plane tiesiog akies vyzdžio judesys gali perteikti minties tėkmę. Tai taip jautru ir subtilu. Deja, teatre to negali pasiekti. Tiesiog niekas to nematys. Žinoma, tai yra tavo profesinis reikalas, tu turi suvaidinti, bet turi tą emociją padidinti daugybę kartų, ir man tai yra sunku. Už natūralumą turėčiau dėkoti Sangailei ir Alantei, už jos griežtą darbą su manimi, nes pradžioje ji tikrai buvo labai griežta. Buvau labai atvira ir iš karto pajutau, jog galiu ja pasitikėti. Ji profesionalė ir tai buvo mano pirmas didelis vaidmuo kine. Tikėjau ir keičiausi. Pamažu pradėjau suprasti, kas yra kas. Filmavimo pabaigoje jau supratau. Grįžus į Akademiją buvo labai sunku. Dėstytojai man sako: „Aiste, aš nematau.“ Bet aš juk jaučiu! Mano partneris, stovintis prieš mane, paliudija, jog viskas gerai, kad mato emociją iš mano akių. Bet kiti to nemato. Dar nepavyko atrasti balanso, bet viskas prieš akis.

Aktorė Aistė Diržiūtė Fotografė Kristina Sereikaitė
Aktorė Aistė Diržiūtė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Austės personažas apibūdinamas kaip mūza, įkvėpėja, energinga mergina, neturinti nieko, bet galinti viską. Kiek artimas tau šis charakteris?

Gal jos labai daug buvo manyje, kai man buvo penkiolika-šešiolika metų, paauglystėje. To vaikiško naivumo vis dar turiu labai daug. Mus sieja energija ir optimistinis požiūris į pasaulį. Turime daug sąlyčio taškų, todėl tikrai buvo gera ją vaidinti.

Papasakok apie Austės ir Sangailės santykį, ar buvo lengva perteikti jų draugystę ir meilę?

Taip. Su Julija Steponaityte buvome pažįstamos prieš filmavimą. Kai buvo dvylika ar trylika metų, mes atsitiktinai pradėjome susirašinėti. Ji iš Vilniaus, aš – iš Vilkaviškio. Susirašinėjome labai gražiais, poetiškais laiškais. Tą paauglystės etapą, kai, atrodo, kad tavęs niekas nesupranta, išgyvenome susirašinėdamos. Vėliau susitikome, kartu darydavome netikėčiausius dalykus: sėdėdamos ant palangės, klausydavome „The Doors“, išeidavome į gatvę basos, pasiimdavome neužmirštuolių… Ji atvažiuodavo pas mane, aš pas ją. Taip gražiai draugavome, bet galiausiai palaipsniui bendravimas nutrūko. Be jokių skaudulių, natūraliai.

Aistė Diržiūtė su „European Shooting Stars“ apdovanojimu „European Shooting Stars“ archyvas
Aistė Diržiūtė su „European Shooting Stars“ apdovanojimu
„European Shooting Stars“ archyvas

Buvo jau seniai patvirtinta, kad Julija vaidins Sangailę, ir, kai aš atėjau į atranką, susitikusios net nežinojome kaip reaguoti. Julija daugiau metų filmuojasi ir ji nesimokė vaidybos, tad savyje yra išsaugojusi daug grynumo, natūralumo. Jos nevaržo teatrinės schemos, štampai. Ji man buvo kaip lakmuso popierėlis. Bendradarbiavome, buvo stiprus ryšys. Viskas susipynė, buvo labai jauku dirbti.

Kaip manai, kokie filmo elementai patraukė tarptautinių festivalių dėmesį?

Dar nemačiau galutinės versijos, bet filmas turi labai gerą atmosfera, labai lengvai tave „paima“. Ateina momentas, kai net žinodamas visą siužetą tu tampi filmo dalimi, tave jis įtraukia. Labai graži filmo šviesa, gražiai nufilmuotas, subtilus, išgryninta tiek režisūra, tiek vaidyba. Puikus montažas. Filmas kalba apie labai žmogiškus ir suprantamus dalykus, gražias tiesas. Tai ne filmas apie skrydį tiesiogine prasme, ne apie kompleksus, bet apie žmones. Kaip kai kurių žmonių įtaka gali sukelti nepasitikėjimą savimi. Kartais reikia gyvenime išlaukti momento, kai atsiras tas asmuo, kuris padės vėl pakelti akis į dangų ir pakilti. Tai filmas apie vasarą, kuri gali viską pakeisti. Svarbus ir atpažįstamumo monetas – ko gero, mes visi išgyvenome paauglystės vasarą, rudenį ar žiemą, kurie daug ką mumyse pakeitė.

Kas labiausiai įsiminė iš filmavimo proceso?

Yra viena scena, kurios nėra kino teatrams skirtoje versijoje, bet ji bus įtraukta į DVD versiją. Austė ir Sangailė su draugais plaukia į salą švęsti savo naujų metų – gervių išskridimo dieną. Kaukės, ritualiniai šokiai, laužai, deglai, garsai – jaučiausi atsidūrusi visai kitoje erdvėje. Tai buvo naktinis filmavimas su visa komanda, vienas paskutinių didesnių filmavimų.

Aktorė Aistė Diržiūtė Fotografė Kristina Sereikaitė
Aktorė Aistė Diržiūtė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Kokie vaidmenys tave traukia?

Labai nenorėčiau, kad mano tipažas pradėtų formuotis kaip mūzos, jaunos, žavios, besidžiaugiančios gyvenimu merginos. Tai yra manyje, bet noriu pažinti daug kitų dalykų. Ir jų savyje turiu. Būnu ir irzli, ir pikta. Mano artimiausi žmonės žino, kad nesu visada besišypsanti persona. Tikrai. (Juokiasi.) Dabar norėčiau suvaidinti istoriniame, kostiuminiame, konkretaus laikotarpio filme. Labai norėčiau atkurti realią istorinę asmenybę, formuoti save bandant tapti tuo žmogumi. Norėtųsi herojės, kuri būtų ne tik moteriškai žavi, bet turėtų savo įsitikinimus, būtų stipri, intelektuali. Vaidmens, kurį kuriant nereikėtų flirtuoti. Manau, sunkiausia būtų suvaidinti komedijoje ar siaubo filme. Kadangi tik pradedu, aišku, norėčiau išbandyti save visose srityse.

Kaip įsivaizduoji „Sangailės“ žiūrovą? Tai filmas visiems ar labiau jaunesnei auditorijai?

Žinoma, norėčiau, kad pažiūrėtų visi. O jaunoji karta dėl to, kad atpažintų save, suprastų, jog viskas yra įmanoma, nieko nereikia bijoti. Pažinimo kelias yra platus, įvairus ir ne visada lengvas, bet, jei turi tikslą, jis veda prie rezultato. Kalbant apie homoseksualiąją filmo siužeto liniją, norėčiau tikėtis, jog nors keli žmonės mūsų kol kas ganėtinai homofobiškoje visuomenėje pamatę filmą suvoks, kad tai yra tiesiog meilė. Tai yra visiškai normalu ir nėra iškrypimas ar liga, ar dar kas nors. Tai būtų labai svarbu. Labai norėčiau, kad filmas įkvėptų. Norėčiau, kad vyresniąją kartą įkvėptų pažvelgti kiek kitaip į tai, kas vyksta dabar, nebūti konservatyviems, nebūti užsidariusiems.

Tavo nuomone, kaip tavo karjerą paveiks dalyvavimas „European Shooting Stars“ programoje? Gal jau sulaukei įdomių pasiūlymų?

Manau, visi atrinkti aktoriai yra pakankamai saviti ir būsime įdomūs skirtingiems prodiuseriams, skirtingiems projektams ir panašiai. Šiuo metu daugiausiai pasiūlymų sulaukiu iš JAV ir Rusijos. Bet kol kas niekas nėra patvirtinta. Yra įdomių projektų, bet kol kas skaitau scenarijus, kol kas į viską stengiuosi žiūrėti atsargiai, neprarasti žemės po kojomis. Ažiotažas praeis, bet noriu tikėtis, jog gausiu gražių ir įdomių vaidmenų pasiūlymų. Noriu tiesiog toliau dirbti, kurti vaidmenis. Kiek domėjausi, anksčiau šiame projekte dalyvavę aktoriai ir toliau filmuojasi, dirba, tad situacija atrodo gana optimistiška.

Aktorė Aistė Diržiūtė Fotografė Kristina Sereikaitė
Aktorė Aistė Diržiūtė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Ar tiki žvaigždės koncepcija šiais laikais, kai kone visi norintys gali sulaukti savo trijų sekundžių šlovės?

Ne. Man gražu tas senojo Holivudo kurtas be galo estetiškas žvaigždės įvaizdis. O dabar – kas yra žvaigždė? Man tai būtų tas asmuo – aktorius, muzikantas ar sportininkas, kuris šalia darbo, kurį daro, pasitelkdamas savo statusą siektų teigiamų pokyčių visuomenėje.

O šiaip žvaigždės danguje. Arba mes vis žvaigždės. Juk pagal vieną teoriją kiekviename iš mūsų yra Didžiojo sprogimo metu sprogusių žvaigždžių dulkių likučių. (Juokiasi.)

Kaip manai, kokių savybių reikia aktoriui, kad galėtų daryti sėkmingą tarptautinę karjerą, būtų įdomus ne tik vietinei rinkai?

Pirmiausiai ateinantys į galvą dalykai: atvirumas, protas ir lengvumas. Nežinau, ar čia svarbiausios savybės. Bet atvirumas reikalingas tam, kad būtum grynas, natūralus. Protas tam, kad galėtum atsirinkti dalykus ir nebūtum vienadiene „žvaigžde“. O lengvumas – kad nesinešiotum visos praeities, visų nesėkmių. Manau, tarptautinei rinkai reikia asmenybių, suvokiančių save kaip žmogų, žinančių savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pažįstančių savo emocijas. Aišku, daug ką tiesiog lemia sėkmė ir atsitiktinumas.

Ačiū už pokalbį.

Daugiau nuotraukų iš „European Shooting Stars“ apdovanojimų ceremonijos žiūrėkite mūsų „Facebook“ paskyroje.

„Shooting stars 2015“ prizininkė Aistė Diržiūtė

Komentarai
Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.