Stereotipiškai Suomijos gyventojai yra laikomi šaltais, lėtais ir nekomunikabiliais. Ar tie suomiai tikrai tokie yra, galima suabejoti sužinojus faktą, kad, pavyzdžiui, vasarą visa Suomija renkasi į masines šokių vakarones arba organizuoja tokius įdomius renginius kaip malkų kapojimo arba senjorų sekso festivaliai. Filme „Leningrado kaubojai vyksta į Ameriką“ (Leningrad Cowboys Go America, 1989) tokie festivaliai nėra užfiksuoti, bet jame tikrai žaidžiama su minėtais stereotipais apie suomius.
Šaltinis – internationalartsmovement.org
Noriu pristatyti du brolius, kurie akiplėšiškai šaiposi tiek iš pačių suomių, tiek iš stereotipų apie juos. Tai – Aki ir Mika Kaurismäki, kurių dėka Suomijos kinas tapo žinomas ir vertinamas visame pasaulyje. Yra tokia smagi istorija, kaip broliai atėjo į kino režisūrą. Vyresnysis brolis Mika jaunystėje dirbo butų remontininku ir kartą per pertraukėlę, dar vilkėdamas darbiniu kombinezonu, jis užsuko į knygyną ir nusipirko „Kino istoriją“. Sakoma, kad vos atsivertęs pirmuosius knygos puslapius jis nutarė mesti nuobodų remontininko amatą ir imtis kino režisūros. Kaip tarė, taip ir padarė – išvyko studijuoti kino meno į Vokietiją. Vėliau į kino meno kūrimą įsijungė ir jaunėlis Aki. Tėvynainiai suomiai ne iš karto pripažino jaunuosius talentus. Tik tada, kai brolių kinas sulaukė tarptautinio pripažinimo, gimtinė atvėrė jiems savo glėbį. Ir dabar, didele dalimi dėl Kaurismäkių filmų, Skandinavijos kinas jau daugybę metų asocijuojamas ne tik su Švedija ir Norvegija, bet ir su Suomija. Brolių filmus sieja nesudėtingas siužetas ir absurdiškos situacijos, į kurias pakliūna jų melancholiški herojai. Šių Suomijos režisierių filmuose gyvenimas yra niūrus, tačiau jo beprasmybę galima įveikti pasitelkiant ironiją, pasišaipant ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. „Leningrado kaubojai“ yra suomiškas kelio filmo variantas, kuriame stereotipinis suomio šaltakraujiškumas atrodo juokingai, kuomet reikia spręsti kuriozines situacijas, pavyzdžiui, per dieną išmokti groti visiškai naujo stiliaus muziką arba į kelionę pasiimti po naktinės repeticijos lauke suledėjusį bosistą. Filmo siužeto šerdis yra kelionė į įsivaizduojamą šlovę. Nesulaukę pripažinimo Sibiro tundroje, „Leningrado kaubojai“ yra padrąsinami vykti į Ameriką, kur „žmonės klausosi bet ko“. Ir ši klaidinga prielaida tampa impulsu kelionei, kuri prasideda šaltoje Suomijos tundroje, o baigiasi ugnine tekila Meksikoje.
Kadras iš filmo „Leningrado kaubojai vyksta į Ameriką“, Šaltinis – leffatykki.com
Suomijos muzikos grupės „Leningrado kaubojai“ komiškumo potencialas pasirodė besąs neišsemiamas, nes po pirmojo filmo buvo sukurti jo tęsiniai. Pilnametražiame filme „Leningrado kaubojai vyksta į Ameriką“ (1989) gimtinėje pasisekimo nesulaukę muzikantai surengia turą po Ameriką. Vėliau sukurtuose trumpametražiuose filmukuose galima pamatyti vienišą kaubojų su savo asilu keliaujantį per Didžiojo Miesto gatves arba tai, kaip kaubojų akimis atrodo 1950-69 m. Suomijos istorijos periodas. 1994 m. pasirodžiusiame pilnametražiame filme „Leningrado kaubojai sutinka Mozę“ (Leningrad Cowboys Meet Moses) kaubojai jau yra pasiekę pripažinimo Meksikoje ir nutaria keliauti toliau. Jų vadybininkas staiga pareiškia, jog jis esąs Mozė ir iškilmingai prisiekia parvesti Suomijos vaikinus į Pažadėtąją žemę Sibire. Taigi ratas užsidaro ir grupė grįžta ten, iš kur atėjo – į Suomiją, kur įvyksta realios „Leningrado kaubojų“ grupės koncertas. Filme „Balalaikos šou“ (Total Balalaika Show, 1994) yra įamžintas grupės koncertas Helsinkyje, Senato aikštėje, prieš 70 000 gerbėjų minią. Čia kartu su jais pasirodo ir Rusijos raudonosios armijos choras bei šokėjai. Šis bendradarbiavimas sukėlė kritikų pasipiktinimą ir buvo pavadintas netinkamu, politiškai nekorektišku, neskoningu ir tiesiog kultūriškai nesuderinamu. Nepaisant tėvynainių pasipiktinimo, nuo ironiško Aki Kaurismäki filmo savo gyvavimą pradėjusi muzikos grupė „Leningrado kaubojai“ (Leningrad Cowboys) aktyviai muzikuoja iki pat dabar. Jie yra išleidę daugybę albumų, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, TV pramoginėse laidose ir nuolat rengia gastroles po visą pasaulį.
Kadras iš filmo „Leningrado kaubojai vyksta į Ameriką“, Šaltinis – leffatykki.com
Suomių filmas „Leningrado kaubojai vyksta į Ameriką“ yra puikus pavyzdys, kuo gali pavirsti kūrybingų bičiulių pokštai. 1986 metais filmo režisierius Aki Kaurismäki su kolegomis Sakke Järvenpää ir Mato Valtonen sugalvojo pasišaipyti iš blėstančios Sovietų Sąjungos galybės ir sukūrę pop-panko ir rokenrolo muzikos grupę „Mieguisti miegaliai“ (Sleepy Sleepers) pradėjo rengti koncertus. Jie susikūrė ryškų sceninį įvaizdį su ilganosiais batais ir ilgomis skiauterėtomis šukuosenomis, o netrukus Aki Kaurismäki nusprendė sukurti apie grupę pilnametražį kino filmą ir taip juos išgarsino visame pasaulyje. Brolių draugais ir nuolatiniais bendraautoriais nuo pat pirmųjų filmų tapo aktoriai Kari Väänänen ir Matti Pellonpää. Juos taip pat galėjome matyti ir Helsinkio epizode Jimo Jarmuscho filme „Naktis žemėje“. Liūdniausią istoriją pasekęs suomis taksistas „Leningrado kaubojuose“ tampa despotišku vadybininku Vladimiru, o girtas ir jautrus statybininkas iš Jarmuscho filmo Kaurismäki filme tampa kvaileliu Igoriu iš Sibiro kaimo. Bičiuliški bendraminčių santykiai yra didžiulė jėga, padedanti ne tik generuoti naujas kūrybines idėjas, bet ir paskatinanti draugiškai paremti vieni kitus. Savo bičiulį Amerikos autorinio kino kūrėją Jimą Jarmuschą broliai Aki ir Mika Kaurismäkiai vadina savo stilistiniu alter ego, kinematografiniu broliu dvyniu. Todėl visai nenuostabu, kad šiame filme apie Leningrado kaubojus Jimas Jarmuschas taip pat suvaidina nedidelį vaidmenį epizode apie kadilako pirkimą.
Filmo anonsas: