Lietuviško kino gamybai 2017 m. – 1 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais

LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas
LKC archyvas

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos kino centras apžvelgė 2016 metų rezultatus ir pristatė svarbiausius šių metų darbus.

  • 2016 m. kino gamybai Lietuvos kino centras skyrė 500 000 eurų daugiau nei 2015 m. ir bendrai parėmė 114 kino projektų.
  • 2016 m. ketvirtas lietuviškas filmas po 11 metų pertraukos pateko tarp Europos „Oskarais“ vadinamų  Europos kino apdovanojimų nominantų, o Lietuvos kaip šalies viešnios kinas pristatytas žinomuose Europos kino festivaliuose.
  • Skatindamas lietuviško kino sklaidą Lietuvoje, 2016 m. LKC pirmą kartą įgyvendino Nacionalinio kino platinimo paramos programą. Jai skirta 20 000 eurų.
  • 2017 m. Lietuvos kino centro biudžetas siekia 4 619 000 eurų. Daugiau lėšų planuojama skirti kino gamybai, ypačvalstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti. Taip pat nemažiau dėmesio bus skirta ir kino sklaidai: lietuviški filmai pasieks net Iraną.

Iš viso 2016 m. kino parengiamųjų darbų, gamybos ir sklaidos projektams buvo skirta 2 642 281 euras. Paremti 25 vaidybinių, dokumentinių, animacinių filmų gamybos projektai, 22 filmų parengiamųjų darbų projektai, 52 kino sklaidos projektai bei 15 filmų, skirtų valstybės 100-mečiui, parengiamųjų darbų projektų.

Net 19 valstybės paremtų filmų buvo gaminami su užsienio prodiuseriais, daugiausiai iš Vokietijos, Prancūzijos bei kaimyninių šalių: Estijos, Latvijos, Lenkijos. Tarp jų – ukrainiečių režisieriaus Sergėjaus Loznicos filmas „Nuolankioji“ ir latvių režisieriaus Janis Nords – „Putos iš burnos“. Abu šiuos filmus 2016 metais parėmė „Eurimage“ fondas.

Kasmet Lietuvos kino centro skiriamas dėmesys mokestinės lengvatos filmų gamybai populiarinimui duoda teigiamus rezultatus. Prie to prisideda ir sėkmingai Lietuvoje įgyvendinti projektai, tokie kaip praėjusių metų gale pradėti rodyti serijiniai filmai: „Džekas skerdikas“, „Popiežius prieš Hitlerį“ ar „Tokijo teismas“, kuris šiuo metu yra rodomas „Netflix“ platformoje.

Privatūs investuotojai, siekdami pasinaudoti mokestine lengvata, suteikė 1 850 646 eurų paramą kino kūrėjams. Su 22 pelningai verslą plėtojančių kompanijų parama buvo įgyvendinami 22 filmų gamybos projektai: 6 nacionaliniai, 6 bendros gamybos ir 10 užsakomųjų filmų. Mokestine lengvata pasinaudojusių kino gamybos kompanijų išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 9 mln. eurų.

Reklama

2017 m. filmų parengiamųjų darbų, gamybos, sklaidos užsienyje projektams bei nacionalinių filmų platinimui Lietuvos kino teatruose numatoma skirti 4 619 000 eurų. Filmų parengiamųjų darbų bei sklaidos užsienyje projektų rėmimui ketinama skirti 2 195 000 eurų. Taip pat 1 500 000 eurų bus skirta valstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti.

2016 m. kino teatruose pasirodė 13 lietuviškų filmų premjerų. Dauguma jų pagaminti su valstybės parama: finansuoti Lietuvos kino centro ar pasinaudojus mokestine lengvata filmų gamybai. Tarp jų „Senekos diena“, „Karalių pamaina“, „Aš už Tave pakalbėsiu“, „Mariupolis“, „2 naktys iki ryto“. Populiariausias filmas – „Tarp mūsų berniukų“. Naujausius lietuviškus filmus pažiūrėjo beveik 700 000 žiūrovų.

Ryškiausias tarptautinis šių metų lietuviško kino pasiekimas – nominacija Europos kino akademijos apdovanojimuose. Ją pelnė režisierės Giedrės Žickytės kartu su režisiere Maite Alberdi iš Čilės sukurtas filmas „Čia aš tik svečias“ („I’m not from here“). Tai ketvirtasis lietuvių kūrėjų darbas po 11 metų vėl patekusiu tarp Europos „Oskarais“ vadinamų  Europos kino apdovanojimų nominantų. Lietuvių filmai buvo nominuoti tris kartus: 1992 m. – Šarūno Barto „Trys dienos“, 1993 m. – Audriaus Stonio „Neregių žemė“ (pastarasis apdovanojimą ir laimėjo) ir 2005 m. –  Arūno Matelio „Prieš parskrendant į Žemę“.

Kadras iš filmo „Čia aš tik svečias“
LKC archyvas

Praėjusias metais ir daugiau lietuviškų filmų sulaukė tarptautinio dėmesio. Premjeras užsienio festivaliuose surengė šie filmai: „Mariupolis“ (rež. M. Kvedaravičius), „Moteris ir ledynas“ (rež. A. Stonys),  „Šventasis“ (rež. A. Blaževičius), „Amžinai kartu“ (rež. Lina Lužytė).

Gausios lietuviškų filmų programos bei žymių Lietuvos režisierių Audriaus Stonio ir Šarūno Barto  retrospektyvinės programos buvo pristatytos tokiuose festivaliuose kaip „Visions du Réel“ (Šveicarija), Kartagenos kino festivalyje (Kolumbija), Transilvanijos (Rumunija), Paličio (Serbija) ir „Molodist“ (Ukraina). Vien juose buvo parodyta per 40 lietuviškų filmų, o iš viso su LKC parama lietuviški filmai buvo rodomi 60 tarptautinių kino festivalių ir renginių.

2017 m. lietuviško kino sklaidos užsienyje prioritetas teikiamas bendriems projektams su Baltijos šalimis. Lietuva kartu su Estija ir Latvija jau yra pakviesta drauge pristatyti naujausius filmus ir vystomus kino projektus tarptautiniuose kino renginiuose Italijoje, Irane, Šveicarijoje, planuojamos bendros veiklos didžiausiose Europos kino mugėse Berlyne ir Kanuose. Taip pat šiais metais numatomas „Baltijos kino dienos“ – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendra filmų programa visose trijose šalyse.

2016 m. Lietuvos kino centras pradėjo įgyvendinti pirmąjį tarptautinį kino edukacijos projektą ir prisijungė prie tarptautinės kino edukacijos programos „Europos kino klubų ir mokyklų licencijavimas“, kurią dalinai finansuoja Europos Komisijos programos „Kūrybiška Europa“ paprogramė MEDIA, taip pat projekte dalyvaujančių šalių  nacionalinės kino institucijos. Didžiosios Britanijos kino edukacijos organizacija „Film Literacy Europe“ šią programą įgyvendina antrus metus. Šiais metais Lietuva, Latvija ir Gruzija išbandys kino klubo modelį bei jo poveikį švietimo sistemai ir kino sektoriui. Programa, kurioje dalyvaus 120 Lietuvos mokyklų, atrinktų bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, startuos 2017 m. kovą ir tęsis iki metų pabaigos. Mokyklose kas savaitę bus rengiamos filmų peržiūros bei diskusijos. Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turės galimybę pasirinkti norimą filmą iš filmų katalogo ir nemokamai bei legaliai rodyti filmus moksleiviams, tad ši programa atvers plačias galimybes žiūrėti įvairių pasaulio šalių filmus. Programos įgyvendinimą stebės ir pagal pasiektus rezultatus vertins Barselonos Autonominis universitetas.

2016 m. visuomenei buvo pristatyti du lietuviškos kino klasikos filmai: suskaitmenintas ir restauruotas rež. M. Giedrio „Herkus Mantas“ ir restauruotas rež. V. Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“. Taip pat buvo išleisti keturių ankstesniais metais skaitmenintų ir restauruotų filmų „Blu-ray“ diskai viešam naudojimui, o iš „Gos­fil­mo­fond“ įsigytos dar 6 filmų kopijos. Šiais metais ketinama išleisti kelių filmų DVD viešam naudojimui bei pakviesti į naujai prikeltų filmų pristatymus.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*