fbpx
Naujienos, Scanorama

Lietuvių premjeros „Scanoramoje“ – drąsa apnuoginti istoriją

Kadras iš filmo „Charmsas“
Tremora archyvas

Artėjančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ žiūrovams bus pristatyti naujausi lietuvių kino darbai, kuriuose šiemet ryškiai jaučiama sąsaja tarp istorijos, dabarties ir ateities vizijos. Gausioje lietuviškoje festivalio programoje atsispindi Lietuvos šimtmečio tematika – filmuose dominuoja tautinio ir asmeninio tapatumo paieškos, skirtingų laikmečių sandūros problematika ir siekis žvelgti į praeitį jos liudininkų akimis.

„Nors šiemet į programą atrinkti filmai turi bendrą vardiklį, tuo pačiu jie – labai skirtingi. Didžiuojamės galėdami žiūrovams pristatyti tarptautinio pripažinimo sulaukusius filmus, o taip pat – atverdami festivalių duris dar tik pradedantiems šią kelionę. Skirtingų temų, meninio lygio, formatų įvairovė kvies ne tik mėgautis kinu, bet ir jį pažinti, analizuoti ir vertinti,“ – kalba dr. Gražina Arlickaitė, „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė.

Dviejų seserų ir močiutės dokumentika – „Močiute, Guten Tag!“

Dvi seserys – režisierė Jūratė Samulionytė ir fotografė Vilma Samulionytė – leidžiasi į savo močiutės praeitį, kupiną neatsakytų klausimų. Karas, bėgimas į Vokietiją, paslaptingas mylimasis ir lemtingi gyvenimo apsisprendimai – su kiekvienu žingsniu klausimų tik daugėja, o artimiausi šeimos nariai vienas po kito atsitveria tylos siena. Šešerius metus trukusi kelionė, kurioje seserys bando atrasti trūkstamas šeimos istorijos detales ir geriau suvokti savo egzistenciją. Bendras seserų darbas Vilmai Samulionytei – debiutinis, tačiau būtent jai pirmai kilo šio dokumentinio detektyvo idėja.

Lietuvos kino pasaulio stebuklas – sausakimšose Toronto kino festivalio salėse

Bene ryškiausias Lietuviško kino premjerų programos perlas – Eglės Vertelytės režisuotas filmas „Stebuklas“. Jo kelionė po pasaulį prasidėjo Toronto kino festivalyje, kur „Stebuklas“ tapo antruoju lietuvišku filmu, į vieną svarbiausių kino festivalių pasaulyje patekęs po 17 metų pertraukos. Spalio pradžioje E. Vertelyės kūrinys buvo pristatytas Reikjavike, o artimiausiuose planuose – Liuksemburgo tarptautinis kino festivalis „CinEast“ ir vienas seniausių Europos festivalių – Valjadolido – Ispanijoje, kur „Stebuklas“ atrinktas į konkursines programas.

Kadras iš filmo „Stebuklas“
„In Script“ archyvas

„Stebuklas“ ironiškai, net satyriškai, pasakoja apie susiklosčiusią situaciją praėjus keleriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo. Lietuva skendi didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija. Irena, vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus, kai į kaimą atvažiuoja žavingas amerikietis. Jis pažada išgelbėti kiaulių fermą ir kaimą nuo bankroto.

Filmo komandą lydi ne tik teigiami atsiliepimai ir palaikymas, bet ir, kaip patys sako, visiškai netikėti, bet smagūs palyginimai. Pavyzdžiui, E. Vertelytės braižas lyginamas su garsiu suomių režisieriumi Akiu Kaurismekiu (Aki Kaurismäki), pagrindio personažo aktorė Eglė Mikulionytė ne vienam priminė Kati Outinen, o V. Ruginio personažas – kaip iš akies trauktas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).

Aistė Diržiūtė ir Darius Gumauskas – ant raudonojo Šanchajaus kino festivalio kilimo 

Dar viena nacionalinė premjera – debiutinis režisieriaus Ivano Bolotnikovo „Charmsas“, tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje įvertintas prizais už geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą. Bendras Lietuvos, Makedonijos ir Rusijos darbas, kuriame vienus pagrindinių vaidmenų atliko lietuvių aktoriai Aistė Diržiūtė ir Darius Gumauskas.

Filme pasakojama apie poetą, rašytoją ir dramaturgą Daniil Charms, gyvenusį praeito šimtmečio pirmoje pusėje. Jis tiki esąs genijus, bet jo darbų nepublikuoja. Jis myli moteris, bet šios ne visuomet jį supranta. Elegantiškasis dendis Daniil Yuvachov pasivadina Charmsu – vardu, kuris paveikus kaip ir jo išvaizda. Nuolatinis svečias nesibaigiančiuose literatūriniuose susitikimuose ir skandalistas. Gyvendamas visuomenėje, jis nėra jos dalis ir todėl leidžiasi į kovą su pasauliu, kuriame jis jaučiasi uždarytas.

Tautinio tapatumo paieškos „Drugelio mieste“

Olgos Černovaitės dokumentis filmas atvirai pasakoja Visagino ir čia gyvenančių žmonių istoriją. Drugelio sparnų formos miestas Lietuvoje, kadaise turėjęs būti langas Vakarams į sovietinį progresą, įkurtas 80-taisiais kaip atominės elektrinės pagrindinė stotis. Mieste buvo apgyvendinti žmonės iš visos Sovietų Sąjungos, todėl rusų kalba mieste tapo ir iki šiol išliko dominuojančia – tai vienintelis toks miestas Lietuvoje. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą reiškė ir atominės elektrinės, o tuo pačiu ir pagrindinės miesto pramonės, uždarymą. O. Černovaitė savo kūrinyje pasakoja apie geopolitinę įtampą, aplink jaučiamą nepasitikėjimą ir viso to pasekmes, su kuriomis visaginiečiai iki šiol susiduria.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Komentarai
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra didžiausias ir svarbiausias rudens sezono kino renginys Lietuvoje. Nuolat augdama ir plėsdamasi „Scanorama“ lieka ištikima savo principams ir vertybėms: dalintis geriausių filmų atradimais, provokuoti diskusijas, formuoti diskursus su kūrėjais ir ieškoti atsakymų į kinui aktualius klausimus. Todėl kiekvienų metų lapkričio mėnesį keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) vykstantis festivalis, per kone dvi savaites žiūrovams pristato daugiau nei 100 įdomiausių ir vertingiausių pastarųjų metų Europos kino kūrinių, kviečia į susitikimus su reikšmingiausiais šiuolaikiniais kino kūrėjais ir į akistatą su pačiais savimi.