Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių festivalių sėkmė

„100 metų kartu“

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių lokacijų. Su Lietuvoje filmuojamais kino projektais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija. Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje?

„Kino filmo gamyba – ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis nemažai laiko bei pastangų visuose  etapuose. Todėl kiekviena premjera yra didelė šventė ne tik režisieriui, aktoriui ar prodiuseriui, bet ir visai filmo kūrime dalyvavusiai komandai. Tai taškas, nuo kurio filmas tampa „savarankiškas“, o jo likimą sprendžia žiūrovas. Šie metai Lietuvoje filmuotų ir mūsų koprodiusuotų filmų premjerų, kaip ir žanrų įvairovės, atžvilgiu yra išties gausūs. Didžiuosius ekranus pasiekė dokumentinės, istorinės, karinės ir lengvesnio romantinio turinio dramos. Nemažai jų buvo atrinkta ir į prestižinius tarptautinius kino festivalius, o tai išties džiugina“, – teigia prodiuseris, kino gamybos įmonės „Artbox“ įkūrėjas Kęstutis Drazdauskas. 

Vienas pavyzdžių – Armėnijos ir Lietuvos bendros gamybos drama „Paskutinis gyventojas“  („The Last Inhabitant“, rež. Jivan Avetisyan). Tai itin jautrus ir asmeniškas pasakojimas, vykstantis praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Kalnų Karabache kilusio karinio etninio konflikto fone. Dar ir šiandien, praėjus jau daugiau nei 20 metų nuo 1994-aisiais įsigaliojusių paliaubų, žmonės gyvena įtampoje ir nežinioje dėl krašto ateities, o iki galo neišspręstas konfliktas vis iššaukia naujų smurto proveržių.

Pagrindinius vaidmenis šiame filme atliko žymūs aktoriai Aleksandr Khachatryan ir Homayoun Ershadi bei Lietuvos aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. Filmo montažo darbams, atliktiems Lietuvoje, vadovavo montažo režisierius Eimantas Belickas, o muziką parašė garsios Amerikos roko grupės „System of a Down” vokalistas Serj Tankian. Armėniškų šaknų turintis ir Kalnų Karabacho gyventojų nuotaikas jaučiantis kompozitorius sukūrė išties įspūdingą ir dramatiškus filmo įvykius bei pagrindinę mintį išryškinantį garso takelį.

Kadras iš filmo „Paskutinis gyventojas“

Reklama

„Paskutinio gyventojo“ premjera įvyko 2016 metais Armėnijos kino festivalio „Golden Apricot“ konkursinėje „Armenian Panorama“ programoje, tačiau 2017 metai šiam filmui – taip pat aktyvūs. Filmas rodytas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Libane, Irane, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, taip pat sėkmingai dalyvauja ir tarptautiniuose kino festivaliuose. Paskutiniai jų – Šanchajaus ir Venecijos. Netrukus filmą rodys ir tarptautinis Skandinavijos kino festivalis. „Džiaugiuosi, kad šis filmas, kuris, mano nuomone, yra ir visos armėnų tautos filmas, gyvena už savo šalies ribų bei sėkmingai prisistato tarptautiniuose kino festivaliuose“, – savo įspūdžiais po seanso Venecijoje dalinosi filmo režisierius Jivan Avetisyan. Beje, „Paskutinis gyventojas“ pretendavo ir į prestižinių „Auksinio gaublio“ apdovanojimų nominantų “Geriausio filmo užsienio kalba“ kategorijoje sąrašą. Iš viso dėl garbės būti šiame sąraše varžėsi 85 filmai iš 52 šalių.

Rugpjūčio pabaigoje Lenkijoje įvyko kito Lietuvoje filmuoto filmo „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“) tarptautinė premjera. „Abitas ir šarvai“ – moderni istorinė dokumentika, parodanti Kryžiuočių Ordino bei Lietuvos-Lenkijos valstybės istoriją kaip masyvų strateginį žaidimą, kuriame konkuruoja skirtingos vertybės ir susikerta įvairios žmogiškos emocijos. Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pawel Pitera.

Filme, kurio dalis nufilmuota įvairiose Lietuvos istorinėse vietose – Trakuose, Kernavėje, Siesikuose, Stirniuose bei kt., epizodinius vaidmenis atliko istorinės rekonstrukcijos klubų nariai, filmui paskolinę ir įspūdingus pagal XII-XIV a. šaltinius rekonstruotus drabužius, o Ordino istoriją pasakoja Amerikos kino ir televizijos aktorius, „Auksinio gaublio“ laimėtojas Stacy Keach.

Rugsėjis taip pat gausus premjerų. Tarptautinio Toronto kino festivalio konkursinėje „Contemporary World Cinema“ programoje įvyko romantinės dramos „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis („Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“, rež. Oskaro laureatas Mike van Diem) pasaulinė premjera, po kurios filmo kūrėjai sulaukė gausių ovacijų bei itin gerų atsiliepimų. Tad nenuostabu, kad šis filmas, kuriame vaidmenis atliko žymi Latvijoje gimusi, bet dabar Kanadoje gyvenanti aktorė Ksenia Solo ir Italijos žvaigždė, daugiau nei 70-tyje filmų nusifilmavęs bei virš 30 apdovanojimų už savo pasiekimus kine gavęs aktorius Giancarlo Giannini, Kanados kino ir TV akademijos buvo įvertintas kaip vienas iš 10, kuriuos būtina pasižiūrėti šių metų festivalyje. https://www.academy.ca/2017/csa-winners-at-tiff17/

„100 metų kartu“

Rugsėjo 20 d. filmas „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ bus parodytas tarptautiniame Olandijos kino festivalyje, kur jis buvo atrinktas kaip festivalio atidarymo filmas, o taip pat į savo programą jį įtraukė Čikagos tarptautinis kino festivalis. Tikimasi, kad „Tulpes“ pavasarį galės išvysti ir Lietuvos žiūrovai.

Jau minėtame tarptautiniame Olandijos kino festivalyje įvyks ir dar viena – bendros Olandijos, Japonijos ir Kanados gamybos kino filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“, rež. Rob W. King ir Pieter Verhoeff ) tarptautinė premjera.

Istorinė drama „Tokijo teismas“, kurio beveik visos scenos buvo nufilmuotos Lietuvoje, pasakoja apie 1946 m., iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismo procesą Japonijoje. 2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame filme vieni iš pagrindinių filmo vaidmenų patikėti mūsų šalies atlikėjams Kęstučiui Jakštui ir Gabijai Jaraminaitei, filme atlikusiai vienintelės moters teismo procese vaidmenį. Filme taip pat nusifilmavo tokios pasaulinio garso kino žvaigždės kaip Jonathan Hyde, Paul Freeman, Michael Ironside, Irrfan Khan ir kt.

Beje, „Tokijo teismą“, kaip keturių dalių televizijos filmą, 2016 m. pabaigoje pirmieji išvysti galėjo internetinės televizijos platformos „Netflix“ vartotojai iš 190 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos. Paminėtina ir tai, kad tai pirmasis istorijoje tokio dydžio bendras projektas tarp televizinio turinio milžinų – NHK (nacionalinis Japonijos transliuotojas) ir „Netflix“.

Be Lietuvoje filmuotų ir „Artbox“ koprodiusuotų filmų sėkmės, kino gamybos kompanija gali pasidžiaugti ir lietuviško kino naujienomis. Viena laukiamiausių 2018 m. premjerų – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai paminėti skirtas projektas „100 metų  kartu“.

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vizualizacijų projektas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas. Autentiški šimtamečių pasakojimai atskleidžia, kaip Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai pakeitė jos žmonių likimus bei kaip kartu su Lietuva pastarąjį šimtmetį keitėsi Lietuvos žmonės.

Kadras iš filmo „Tokijo teismas“

Filme ir fotografijų albume „100 metų kartu“ bus įamžinti ir pristatyti 1918-aisiais ir anksčiau gimusių žmonių, tiesioginių nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo liudytojų, prisiminimai ir patirtys, atskleisti skirtingų profesijų, tautybių, socialinių ar kultūrinių sluoksnių atstovų išgyvenimai.

Šis projektas – tarsi kelionė po paprastų Lietuvos žmonių atminties kerteles, retrospektyvus žvilgsnis į šimtamečių išgyvenimus, atskleidžiančius šiuolaikišką, stereotipus paneigiantį senatvės veidą ir kartu atspindinčius šalies istorinės raidos visumą. Todėl, pasak projekto prodiuserio K. Drazdausko, „100 metų kartu“ yra gyvas Lietuvos šimtmečio liudijimas, kuriuo bus atiduota pagarba Tėvynei ir ją atkūrusiems žmonėms. Daugiau apie projektą: www.facebook.com/100metukartu

Dar viena premjera, kuri 2018 m. turėtų nudžiuginti lietuviško kino mylėtojus – antrasis režisierės Linos Lužytės vaidybinis ilgametražis filmas „Pilis“, pasakojantis dramatišką iš Lietuvos į Airiją emigravusių Monikos ir jos mamos Jolantos istoriją.

Motiną filme suvaidins šiais metais „Sidabrinę gervę“ už geriausią aktorės vaidmenį laimėjusi Gabija Jaraminaitė, močiutę – legendinė kino aktorė Jūratė Onaitytė, na o Monikos vaidmuo atiteko kine debiutuojančiai, žymaus Lietuvos kino ir teatro aktoriaus Jokūbo Bareikio dukrai Barborai Bareikytei. Neabejotina, kad po pirmojo kritikų gerai įvertinto ilgametražio L. Lužytės filmo „Amžinai kartu“, naujasis režisierės filmas „Pilis“ taip pat sulauks daug dėmesio.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*