LKS archyvas
Lapkričio 25–29 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino salėje vyks Armėnų kino dienos, suteiksiančios sostinės žiūrovams pirmą progą išsamiau susipažinti su savitu, įdomiu, Lietuvoje beveik nežinomu Armėnijos kinematografu. Kino dienų rengėjai – Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje – kviečia pažiūrėti septynis įvairių žanrų filmus: penkis vaidybinius, du iš jų trumpametražius, ir po vieną dokumentinį bei animacinį.
Armėnų kino dienas, dalyvaujant ambasadoriui p. Arai Aivazianui, atidarys 2011 metais sukurta vaidybinė pilno metražo juosta „Saulėtekis virš Vano ežero“ (režisieriai Artak Igitian, Vaan Stepanian), pasakojanti vienos Kalifornijos valstijoje gyvenančios „suamerikonėjusios“ armėnų šeimos istoriją. Skaudi tautos atmintis gyva ir šioje klestinčio advokato šeimoje, nors tragiškus armėnų genocido įvykius atmenantis senolis kitiems šeimynykščiams jau atrodo kuoktelėjęs. Išdidusis armėnas niekaip negali susitaikyti su tuo, jog Vano ežero slėnis, kuriame glūdi armėnų tautos šaknys, dabar pasiekiamas tik svajonėse.
Antrąją dieną žiūrovas išvys bendros armėnų ir norvegų gamybos vaidybinį Ovaneso Galstiano filmą „Susipynusios paralelės“, kuriame susipins dvi siužetinės linijos – armėniška ir norvegiška, užsimezgusios antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai jauna norvegė nuošalioje miško trobelėje priglaudžia karo belaisvį – armėną Arakelį. Jos dar kartą susikirs Jerevane, daugiau kaip po keturių dešimtmečių. Filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka neprofesionalūs aktoriai, pelnė keletą tarptautinių apdovanojimų kino festivaliuose JAV, Kanadoje ir Rusijoje. Filmo scenarijaus konsultantu buvo lenkų režisierius Krzysztofas Zanussis.
Trečiąją Armėnų kino dieną bus parodyti du trumpametražiai jaunų režisierių darbai – Armeno Ronovo eksperimentinė, teatrališka juosta „Ana Karenina“ (2008), sukurta Levo Tolstojaus romano motyvais, ir Vahe Gevorgianco filmas „Didžioji šventė“ (2010), atverčiantis galbūt jautriausią ir skaudžiausią armėnų tautos istorijos – karo Kalnų Karabache – puslapį. Neatšaukiamai tragiškus šio karo padarinius žiūrovas pamatys dviejų paauglių ir šuns akimis. Paskutinis trečiadienio vakaro filmas – „Kino poetas. Artavazdas Pelešianas“ (2009) – supažindins su vienu garsiausių armėnų kino režisieriumi, nuotolinio montažo pradininku. Prisiminimais apie šį menininką dalinsis jo bičiuliai ir kolegos iš įvairių šalių, tarp jų ir armėnai – kino režisierius Sergejus Paradžanovas, tapytojas Akopas Akopianas, kompozitorius Tigranas Mansurajanas.
Armėnų liaudies epo motyvais sukurtas pieštinės animacijos filmas „Dovydas Sasunietis“ (2010), iliustruojantis pačias armėnų tautos ištakas ir jos kultūrinių herojų gyvenimą, bus parodytas ketvirtąją Armėnų kino dieną, o peržiūras užbaigs Natalijos Bieliauskienės režisuota vaidybinė pilno metražo juosta „Jeigu visi…“ (2012), taip pat susijusi su karu Kalnų Karabache, kuriame žūsta pagrindinės filmo herojės tėvas. Po dvidešimties metų mergina atvyksta į Armėniją ieškoti tėvo kapo, bet pasiekti jį, pasirodo, ne taip paprasta. Filmas šiemet buvo išrinktas atstovauti Armėnijos kinematografui kino konkurse dėl „Oskaro“ apdovanojimų filmų užsienio kalba kategorijoje. Ir tik malonus sutapimas, kad šio filmo režisierė yra armėnė, ištekėjusi už lietuvio.
Nemokamos Armėnų kino dienų peržiūros vyks Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino salėje visą savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio. Seansų pradžia – 18:00 val.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos informacija