fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kino pavasaris

„Mergina naktį viena grįžta namo“. Nevampyriškai apie Irano vampyrę

Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Vampyrų tema kelia specifines konotacijas. Amžinumo ir laikinumo kova, apklota romantikos skraiste, paslapties šydu, neabejotinai ir siaubo elementais. Bet kuriuo atveju – tai kažkas gundančio ir viliojančio. Jau begarsinio kino laikais atsirado pirmosios „Drakulos“ ekranizacijos. Pastaruoju metu temos populiarumas neblėsta. Vieną išskirtinesnių variantų neseniai pateikė Jimas Jarmuschas, sukūręs mistišką, „plevenantį“ kūrinį „Išgyvena tik mylintieji“ (Only lovers left alive, 2013). Išgirdus, jog šių metų „Kino pavasaryje“ pasirodys iranietiškas filmas apie vampyrus, a priori tikimasi kažko panašaus – savito kūrinio, su „aura“. „Mergina naktį namo grįžta viena“ (A Girl Walks Home Alone at Night, 2014) neabejotinai ją turi, tačiau iki panašaus aukšto lygio filmo dar trūksta vieno žingsnio.

Juodai baltoje juostoje rodomas žmogžudžių, vagių ir narkomanų miestas, kuriame išgyventi stengiasi išmokėti skolas bandantis vaikinas Arašas, priklausomybių turintis jo tėvas, laisvo elgesio kaimynė, vietinis banditėlis bei likę spalvingi veikėjai. Ir taip neramų gyvenimą sudrumsčia jauna paslaptinga mergina, kuri pasirodo esanti vampyrė, naktimis vykdanti teisingumą – nužudydama labiausiai prisidirbusius. Visi herojai hiperbolizuoti, bet šarmingi. Stebėti juos įdomu ir smalsu sužinoti, kaip toliau pasisuks siužetas.

Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Stebėjimo misiją vykdyti padeda filmo vizualumas – operatoriaus darbas geras, leidžiantis stebėti iš šono: kamera dažnai „plūduriuoja“ už herojų nugarų bei seka iš paskos šiems vaikštant. Kertiniai filmo momentai paryškinami garso takeliu. Nors svarbią vietą/sceną filme užima britų grupės „White Lies“ daina, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama iranietiškam rokui bei elektronikai, ir tai jau savaime skamba egzotiškai. Deja, daugiau Artimųjų Rytų kultūros juostoje ir nebėra. Išskyrus kalbą, juosta visiškai vakarietiška (ji net nufilmuota JAV). Nepaisant nusivylimo ir neįgyvendinto noro sudrebinti vampyrizmo temą iš esmės, filmas nėra blogas. Jo minusai slypi kitur.

Itin stilingame filme pritrūkstama turinio. „Ką norėta juo pasakyti?“ – po seanso tai labai tikėtinas klausimas. Ir tikrai ne dėl to, jog žiūrovai susidurtų su sudėtingu reginiu, kurio supratimui reikalingas geras kultūros ženklų išmanymas bei kino gurmano skonis. Juosta nerūpestinga, ją žiūrėti – smagu. Tačiau jai pasibaigus, apninka jausmas, jog tai tebuvo vakaro pramoga. O kur vampyriškumas? Kur kūrinio ilgalaikiškumas ir gebėjimas įkąsti, išsiurbti kraują, mintis, idėjas, kiek nuvarginti, galų gale – užkrėsti?

Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Mergina naktį namo grįžta viena“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Nevampyriškas, bet ir ne tuščias. „Mergina naktį namo grįžta viena“ kviečia kalbėti ir apie socialines temas. Daugiausiai atsižvelgiama į moterų padėtį visuomenėje. Geriečio Arašo mergina neliečia, nejučia plėtojama ir romantinė linija, tačiau visus kitus kriminalus ir išnaudotojus vampyrė kiek pamoko prakasdama gerkles. Domimasi ir nelaiminga „palydovės“ istorija. Visa tai daroma pakankamai atsargiai, be nereikalingų moralų, o subtiliausiu momentu, keliančiu krizenimą, tampa nedidelė detalė: mergina vaikšto (ir važinėja riedlente) apsigobusi burka it vampyro apsiaustu.

Režisierė Ana Lily Amirpour juostą „Merginą naktį namo grįžta viena“ iš pradžių sukūrė kaip trumpametražį filmą. Deja, pilnametražis bandymas – nelabai vykęs. Nors ir neversiantis nuobodžiauti, pasiūlantis įsimenančius herojus, priverčiantis ir pasijuokti, ir krūptelėti, filmas apie vampyrę yra nevampyriškas: į salę galite eiti ramiai, grįšite sveiki ir nesukandžioti.

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Kovo 31, antradienis, 19:30-21:17, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius

Filmo anonsas:

Komentarai
Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.