fbpx
Svetur

Nacionaliniam Estijos kinui – 100 metų. Specialus reportažas iš Talino

Talino panorama. Foto – Eglė Burbaitė

Vietoj įžangos arba nepažintas Estijos kinas

Kiek mažai mes kartais žinome apie savo kaimynus. Apie jų kiną..? O apie tai, kad Estijos kinas šiemet švenčia savo 100 metų jubiliejų?

Talino panorama. Foto – Eglė Burbaitė

Jeigu ne kino festivaliai ,,Kino pavasaris“, ,,Baltijos banga“, ,,VDFF“, ,,Scanorama“, ,,Vilniaus kino šortai“ ar kiti, savo programose pristatantys Estijos kino produkciją, šios šalies kinas mums būtų iki šiol nežinomas. Tarptautiniu mastu estų kinas nėra pakankamai konkurencingas ir dažniau neatkeliauja pas mus, tačiau šią situaciją ryžtingai keičia tarptautinis kino festivalis ,,Baltijos banga“ . Šis festivalis, šiemet jau ketvirtus metus vyksiantis Nidoje ir tradiciškai atidaromas Baltijos kelio minėjimo dieną, yra vienintelis Lietuvoje, kurio programoje karaliauja tik Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – filmai, ir rengiamas jis bendradarbiaujant su visų Baltijos šalių kinematografininkų sąjungomis. Toks festivalis, populiarindamas Baltijos šalių kino meną ir plėtodamas kultūrinius saitus, turėtų gerokai praplėsti mūsų žinias apie kaimyninių valstybių kino meno dabartį, istoriją ir perspektyvas.

Estijos istorijos muziejus. Foto – Eglė Burbaitė

Na, o ar galėtume įvardinti kokį žymų šiuolaikinį estų filmą? Dalis Jūsų gal bus matę į Europos kino padangę įsiveržusią estų dramą ,,Klasė“ (,,Klass“ , rež. Ilmar Raag, 2007 m.), kuri pasakoja vienos Estijos gimnazijos klasės išgyvenimus, patiriant moksleivių patyčių ir smurto dramą. Šis filmas pelnė apdovanojimus tarptautiniuose Karlovy Vary bei Varšuvos festivaliuose ir net buvo atrinktas ,,Oskaro“ nominacijai kaip geriausias filmas, sulaukęs didesnio dėmesio ir Lietuvoje. Matyt 2007 metai estų kinui buvo lemtingi, nes šiais metais kita estų drama, pavadinimu ,,Rudens puota“ (,,Sügisball“, rež. Veiko Öunpuu, 2007 m.), buvo apdovanota Venecijos kino festivalio programoje „Horizontai“, Marakešo filmų festivalyje pelnė „Auksinę žvaigždę“, o Bratislavos tarptautiniame festivalyje – didįjį prizą bei apdovanojimą už režisūrą. Šis filmas, pasakojantis apie šešių vienišų žmonių išgyvenimus niūroje sovietinėje kasdienybėje, tapo pirmuoju Baltijos šalių filmu, laimėjusiu Venecijos kino festivalio programos „Horizontai“ prizą, o tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje buvo pristatyta net speciali filmų programa, pavadinta ,,Estijos sprogimas“.

Mūsų visų žinias apie Estijos kiną jau kuris laikas bando praplėsti puiki internetinė svetainė ,,Baltic shorts“. Čia talpinami kino filmai, jų anonsai, muzikos klipai, animacijos ir eksperimentiniai kino darbai iš visų trijų Baltijos valstybių. Ši svetainė padeda bent iš dalies kompensuoti estų kino ,,badą“.

Talino panorama. Foto – Eglė Burbaitė

Tenka pastebėti, kad pastaraisiais metais informacijos apie estų kiną lietuviškoje spaudoje praktiškai nėra. Iš kelių pasirodžiusių skurdžių žinučių, kuriose paminėtas Estijos vykdytas labdaringas kino projektas, lietuvių režisieriaus Šarūno Barto filmo ,,Eurazijos aborigenas” triumfas Estijos ,,Tamsiųjų naktų“ filmų festivalyje ar rekordinis 2011 metų Estijos kino teatrų lankomumas, būtų neįmanoma susidaryti išsamesnio vaizdo apie Estijos kino pramonę. Todėl Estijos kinas mums, didžiajai daliai kino mylėtojų, taip ir lieka mažai pažintas.

Džiuginančios bendradarbiavimo perspektyvos

Sõprus kino teatras. Foto – Eglė Burbaitė

Optimizmą kelia tai, kad kaimyninių šalių kultūrinius ryšius plėtoja 2006 metais įsteigta ,,Baltijos kino ir medijos meno mokykla“ Taline, kurios įkūrimui pradines lėšas skyrė ,,Šiaurės ir Baltijos filmų fondas“ (Nordic Baltic Film Fund ). Šioje įstaigoje kino meno mokslus (bakalauro studijas estų, o magistro studijas – anglų kalba) kremta studentai iš trijų Baltijos valstybių, todėl ateityje galime tikėtis įdomios naujųjų specialistų produkcijos. Akademinis šios institucijos bendradarbiavimas su ,,Lietuvos muzikos ir teatro akademija“ jau užsimezgė.

Šiais metais dėmesį į Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą atkreipė ir šių šalių valdžios atstovai. Lietuvos kultūros ministerijoje surengtame Baltijos kultūros komiteto posėdyje buvo pasirašyta 2012-2014 metų kultūros bendradarbiavimo programa tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijų. Kaip teigiama straipsnyje ,,programa apima visas svarbesnes Baltijos šalių bendradarbiavimo iniciatyvas literatūros, muziejų, paveldo bei menų srityse, iš kurių paminėtinos (…) Baltic Films. (…) Taip pat susitarta šių metų rudenį surengti Baltijos šalių ekspertų diskusiją dėl Baltijos kino ir medijų mokyklos Taline valdymo ir veiklos principų atnaujinimo. (…) Svarstytos naujos iniciatyvos kino srityje, atnaujinant bendradarbiavimą kino srityje bei pasirašant Baltic Films sutartį, kuri turėtų apimti galimą Baltijos šalių kino koprodukcijos fondą, bendrą kino platinimo platformą, bendrus Baltijos šalių kino renginius visose trijose šalyse, kino sklaidos iniciatyvas užsienio kino mugėse, bendrus projektus profesinės kvalifikacijos kėlimo ir mokymo srityse. Atnaujinta Baltic Films sutartis turėtų būti pasirašyta dar šiemet.“ Išties sveikintina ir labai savalaikė bendradarbiavimo iniciatyva, pagal kurią artimiausi darbai užsibrėžti pradėti vykdyti jau šiais metais. Žadama ne tik modernizuoti jau minėtą ,,Baltijos kino ir medijų mokyklą“ Taline, bet ir aktualizuoti dar 2000 metais įkurtą ,,Baltic Films“ organizaciją. ,,Baltic Films“ Estijoje kuruojama Estijos filmų fondo, Latvijoje – Nacionalinio Latvijos filmų centro, o Lietuvoje – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Be vykdytų įvairių projektų Baltijos valstybėse, ši organizacija nuo 2004 metų kasmet parengdavo statistinį leidinį ,,Baltic Films. Facts and Figures“.

Talino senamiestis. Foto – Eglė Burbaitė

Iniciatyvos vyksta ir pačioje kino pramonėje. Suprasdami tai, kad Baltijos šalių regionas yra konkurencingesnis kino gamybos rinkoje tada, kai Lietuva, Latvija ir Estija pristatomos kartu, kuriamos įmonės, apjungiančios ar pristatančios visų trijų Baltijos šalių kino pramonės galimybes (pvz. ,,Baltic film services“, ,,Baltic pine films“, ,,Baltic film locations“ ). Bendros kino gamybos (koprodukcijos) galimybes Baltijos šalyse pristato ir specialus internetinis puslapis ,,Guide to Film Coproduction in the Baltic Sea Region” .

Pažinties su Estijos kinu pradžia – Taline

Mūsų Baltijos ,,sesė“ Estija turi kuo nustebinti. Ne tik ilga jūros pakrante, nusėta gausybės laivų vedlių – švyturių, ar turistų vis dažniau atrandamomis nuostabia gamta žavinčiomis salomis, bet ir įspūdinga sostine, kurioje šurmuliuoja margas kultūrinis gyvenimas. Viduramžių dvasia alsuojantis Talino senamiestis yra jauki oazė tiems, kurie vertina ramybę ir mėgsta klajoti akmenimis grįstomis gatvelėmis, besigrožėdami istoriniu paveldu. Tačiau sostinė, kurios gyventojai nuoširdžiai didžiuojasi tuo, kad jų tėvynė yra ,,Skypo“ išradėja, stebina ir naujovėmis – atvėrus amžius menančio pirklių gildijos pastato duris Jūs išvysite labai modernią muziejinę ekspoziciją su įtraukiančiomis interaktyviomis užduotimis, o TV bokšte šalies pasiekimus jums aiškins futuristiški robotai. Taigi Talinas – viduramžių rūbu apsisiautęs modernus miestas, kuriame KINFO siūlo Jums paklajoti ieškant kino ženklų.

Börsi gatvelės grindinio plytelė. Foto – Eglė Burbaitė

Pažintį su Estijos kinu siūlyčiau pradėti nuo apsilankymo Talino širdyje įsikūrusiame ,,Estijos istorijos muziejuje“. Būtent čia, praėjus devyniems mėnesiams po pirmojo viešo brolių Lumière  surengto kino seanso Paryžiuje, 1869 metų rugsėjo 22 dieną įvyko pirmasis kino demonstravimas Estijoje. Trylika dienų čia karaliavę kino seansai sutraukė daugybę smalsių žiūrovų, norėjusių išvysti tuomet stebuklu laikytus judančius paveikslėlius. Filmų programą sudarė sekundes trunkantys neįmantraus siužeto kino filmai, iš kurių kritikai palankiausiai įvertino šiuos: traukinio atvykimą į stotį, Paryžiaus miesto vaizdus ir maudynes jūroje. Muziejuje galima pamatyti devynis tuomet demonstruotus filmus, o šalia muziejaus esančioje Börsi gatvelėje išvysti šį įvykį įamžinančią plytelę. Börsi gatvelėje šis įvykis įamžintas neatsitiktinai, mat muziejus čia yra įrengęs ,,Istorijos kelio“ ekspoziciją, kuri susideda iš gatvės grindinyje iškaltų svarbiausių Estijos datų ir įvykių. Tai, kad tarp nedidelio kiekio tik pačių svarbiausių valstybės datų yra įamžinta pirmojo kino demonstravimo Taline data rodo, kad šiuo įvykiu estai išties didžiuojasi.

Kitame Estijos istorijos muziejaus pastate, Maarjamäe rūmuose, esančiuose Talino priemiestyje Piritoje, 2006 metais buvo įkurtas Kino muziejus. Naujas modernus muziejus organizuoja daugybę renginių ir parodų, o jame labiausiai verta apsilankyti sekmadieniais, kuomet čia vyksta sekmadieniniai kino seansai.

Vaizdo klipas, pristatanti Estijos kino šimtmetį:

Vaizdo klipas, pristatantis Talino miestą:

Komentarai