fbpx
Naujienos

Nenorime pripažinti, kad piratavimas yra vagystė, – visuomenės nuomonės tyrimas

VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka
VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka
Spaudos konferencija
VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka

Ketvirtadalis šalies gyventojų teigia, kad intelektine nuosavybe naudojasi legaliai, tačiau tik penktadalis pripažįsta, kad nelegalus jos naudojimas yra vagystė. Tai paaiškėjo 2014 m. gruodžio „Spinter tyrimai“ pabaigoje atlikus reprezentatyvų gyventojų tyrimą.

Kaip spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, intelektinė nuosavybė ir su ja susiję produktai ir paslaugos Lietuvoje yra žymiai produktyvesnis sektorius nei kiti. Ši sritis sukuria 5,4 proc. BVP, čia dirba beveik 5 proc. visų dirbančiųjų, sektorius sudaro 6 proc. viso eksporto. Palyginimui, pavyzdžiui, pieno produktų eksportas sudaro tik 2,5 proc.

„Kad šie rezultatai būtų dar įspūdingesni, turime visi drauge sutarti, kad piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra vagystė. Apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo. Kiekviena vagystė yra didelis nuostolis ir savininkui, ir valstybei“, – sakė Š. Birutis.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka
Kultūros ministras Šarūnas Birutis
VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kad 28 proc. Lietuvos gyventojų yra labai svarbu intelektinę nuosavybę naudoti principingai tik teisėtais būdais. Dar 29 proc. teigia, kad tai yra svarbu, ir esant galimybei stengiasi intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais. Vis dėlto 35 proc. atskleidė, kad intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais yra nesvarbu ir apie tai niekada nemąstoma.

Tarp dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir muzika. Dešimtadalis respondentų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių juos nelegaliai parsisiųsdavo nuolat, dar 40 proc. – kartais legaliai, kartais nelegaliai.

„Toks nelegalaus muzikos ir filmų naudojimo populiarumas nenustebino, tačiau problemų yra ne tik šiose srityse. Pagarba intelektinei nuosavybei svarbi ir kalbant apie knygas, fotografijas, natas, kompiuterių programas ar net architektūrą“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis.

„AAA Law“ partneris ir advokatas Andrius Iškauskas spaudos konferencijoje sakė, kad visuomenėje populiaru piratavimą įvairiai pateisinti, piratai linkę į saviapgaulę, ką parodė ir šis tyrimas. Pavyzdžiui, teiginiui „Jei kartais parsisiunčiu filmą ar muzikos kūrinį, niekas nenukenčia“ pritarė 35 proc. apklaustųjų.

Dainininkas Andrius Mamontovas VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka
Dainininkas Andrius Mamontovas
VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka

„Parsisiųsdamas filmą ar muzikos aš neatimu pajamų iš kūrėjo, kadangi vis tiek nebūčiau pirkęs“, „Tai ne vagystė, nes parsisiųsdamas filmą aš neatimu jo iš kūrėjo“, – su šiais teiginiais sutinka apie 30 proc. Lietuvos gyventojų.

„Kalbant apie autorių teises, svarbus ne tik atlyginimo klausimas, bet ir autoriaus teisė neleisti kitiems naudoti tai, ką autorius sukūrė. Juk jūs nenorėtumėte, kad kas nors ateitų pamiegoti į jūsų lovą, kol jūsų nėra namie. Atrodo, nieko blogo, juk lovos nepavagia, tačiau labai nemalonu“, – palygino A. Iškauskas.

Kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė, mano tik 20 proc. gyventojų.

Dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas spaudos konferencijoje sakė, kad ne kartą socialiniuose tinkluose ir kitur apie tai su žmonėmis diskutavęs priėjo išvados, kad dar yra daug žmonių, kurie nesupranta, kodėl piratavimas yra vagystė, ir ką reiškia sukurti dainą ar filmą. „Jei muzikantas neuždirba iš albumo, sekančio albumo gali nebebūti, – sakė A. Mamontovas. Dar nesuvokiame, kokia yra žmogaus darbo vertė“.

„Vienas iš sprendimų – visuomenės švietimas. Aš manau, kad šis klausimas turi būti įtrauktas jau į mokyklų programas, turėtume ugdyti jaunąją kartą, kuri išmoktų atsiskaityti“.

Vis dėlto tai, kad tyrime net 40 proc. pasakė, kad visuomet intelektinę nuosavybę naudoja tik legaliais būdais, A. Mamontovą pradžiugino: „Aš maniau, kad bus blogiau“.

Tyrime buvo klausiama ir apie tai, dėl kokių priežasčių intelektinė nuosavybė naudojama nelegaliai. Dažniausiai respondentai nurodė tokias priežastis: nesudėtinga gauti (34 proc.), tai yra būdas sutaupyti pinigų (30 proc.), naudoti legaliai būtų per brangu (27 proc.), nėra patogių būdų naudoti legaliai (24 proc.).

Spaudos konferencija VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka
Spaudos konferencija
VRP Hill + Knowlton Strategies nuotrauka

Taip pat buvo aiškinamasi, kaip tie, kurie nelegaliai naudoja intelektinę nuosavybę, suvokia savo elgseną. 36 proc. pasakė, kad nemano, jog tai vagystė. 19 proc. sakė suprantantys, kad tai vagystė, bet turintys pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. pripažino, kad tai vagystė ir teigė, kad blogai jaučiasi nelegaliai naudodami intelektinę nuosavybę. Visgi net 27 proc. pasakė, kad tai jiems visai nesvarbu.

Respondentai taip pat buvo klausiami, ko reiktų, kad intelektinę nuosavybę jie visuomet naudotų legaliai. 35 proc. pasakė, kad reiktų didesnių pajamų – jei pakankamai uždirbtų, įsigytų legaliai. 18 proc. sakė, kad reiktų patogesnių būdų įsigyti legaliai. 14 proc. nemano, kad kas nors pakeistų jų įpročius, ir 18 proc. tai visai nesvarbu.

Visgi 23 proc. respondentų teigė, kad atsiradus legalioms prieigoms, tokioms iTunes, Spotify, Deezer, Gala ir pan., vis dažniau intelektine nuosavybe naudojasi legaliai.

VRP Hill + Knowlton Strategies informacija

Komentarai