Pasidalijusios Amerikos viltis susivienyti – „Nepatogaus kino“ dokumentikoje

Kadras iš filmo „Kita pusė“

Pastarieji rinkimai parodė kad gyvenimas JAV nebuvo toks paprastas, kaip atrodė. Supaprastintas Donaldo Trumpo ir Respublikonų požiūris į komplikuotas situacijas žinomas visame pasaulyje, o Demokratų partijos pralošimas atskleidė, kad ir jiems trūko detalesnės ir labiau į visuomenės gyvenimo niuansus besigilinančios analizės. Demokratai turėjo ideologiją, strategiją, bet kažko trūko… Donaldo Trumpo ir Bernio Sanderso rinkimų kampanijos sėkmė parodė, kad jie kažko nenumatė. Artėjant rinkimams, taip pat prastėjo ir žiniasklaida. Kėlė nerimą matyti vis tuos pačius straipsnius, tas pačias idėjas, ta patį nekvestijonuojamą žurnalistų pasitikėjimą savimi. Antraštėse mirgėjo ta pati ideologija, politika, istorijos, bet gyvenime vis labiau aiškėjo, kad Amerikos tikrasis pasaulis yra kitoks.

Trys spalio 12 d. prasidėsiančio tarptautinio žmogaus teisių filmų festivalio „Nepatogus kinas“  filmai – „Akimui“, „Kita pusė“ ir „Jūra Jūra“ – parodo tą Ameriką, kuri egzistuoja už politikos ir ideologijos ribų ir atskleidžia JAV komplikuoto pasaulio briaunas. Sakoma, kad Amerika yra pasidalijusi. Tačiau, bet koks vienijimasis reikalauja intimaus visų pusių pažinimo. Šie filmai tą pažinimą suteikia humanizuodami tai, kas buvo nužmoginta ir priimdami tai, ką suprasti ir priimti yra nepatogu.

Italų režisieriaus Roberto Minnervini „Kita pusė“ prasideda nuo Alabamos miško, kuriame mes sutinkame filmo herojų—metamfetaminą vartojantį ir kalėjime sėdėjusį Alabamos gyventoją Marką. Didžioji filmo dalis yra jo, jo merginos, ir jo giminių kasdienės dramos. Tačiau filmo pabaigoje matome kitą žmonių grupę —sukarintą organizaciją, besitreniruojančią tam, kad pasiruoštų artėjančiai „vyriausybės represijai“. Bežiūrint šį filmą, ne visada aišku, kas ką pažįsta ir kaip viena filmo dalis susijusi su kita. Tačiau, pakankamai akivaizdu, į kurias Amerikos visuomenės problemas norėta pasižiūrėti giliau.

Sukarintos organizacijos, kuria filmas pasibaigia, nariai primena „Doomsday Preppers“ herojus—jie yra įsitikinę, kad turi pasiruošti pačiam blogiausiam scenarijui. Jie tiki, kad Jungtinių tautų kariuomėnė per ateinančius mėnesius įžengs į Amerikos teritoriją. Jie bijo, kad „Vašingtonas pradės išspardynėti duris“. „Kita pusė“ prasideda nuo paprastos kasdienybės o pasibaigia politizuotomis scenomis. Filmo pradžia suteikia gyvenimišką kontekstą klausimams, kurie iškeliami pabaigoje. Šis filmas nesiekia „išspirti durų“ į politinius kontekstus, tačiau jis tikrai praveria plyšelį į galimas dabartinės susidariusios situacijos priežastis. Tai intymus ir nuoširdus žvilgsnys į kasdienį neturtingų baltųjų amerikiečių pasaulį Pietinėse valstijose. Čia jis prastėja kas dieną,  viena kitą keičia didėjančios narkotikų ar skurdo problemos, toliau kyla nepasitenkinimas Vašingtonu ir esančia  vyriausybe.

Kadras iš filmo „Kita pusė“

Reklama

Kita juosta „Akimui“, —pasakoja apie juodaodžių amerikiečių paauglių gyvenimą Misūrio valstijoje, matant jį pro šešiolikmetės Daje Shelton požiūrio tašką. Kaip ir Minnervini „Kitoje pusėje“ filmas supina kasdienybę su politika, bandydamas atrasti šių elementų tarpusavio sąveiką. Filmas prasideda autobuse— paauglė Daje ir jos mama važiuoja į teismą, kuriame paaiškėja kad Daje turės pereiti mokytis į alternatyvę moklyklą, tam kad nepapultų į baudžiamąją teisinę sistemą. Filmo pradžioje akcentuojama mokyklos svarba—Daje nori pabaigti mokyklą, bet ji bijo susimauti. Per Dajos gyvenimą galima pamatyti, kaip arti prarajos gyvena neturtingi juodaodžių vaikai iš skurdžiausių rajonų. Daje ir ją supantys paaugliai savo gyvenimuose labai gerai jaučia riziką ir tai, kad teisinė sistema jų šalyje gali lengvai iš jų atimti bilietą į socialinį teisingumą. Asmeninių dramų viduryje prasideda Ameriką sukrėtusi Michael’o Brown’o žmogžudytsė bei šio įvykio pasekmės – protestai Fergusone, Misūryje.

Daje gyvena būtent čia. Po šių įvykių Amerika vėl buvo padalinta, dalis žmonių Michael‘ą ir protestuotojus vadino nusikalteliais. Kiti į įvykius žvelgė Amerikos rasizmo kontekste. Filme savo jausmais apie Michael‘ą mokykloje besidalinanti Daje prabilo apie savo pusbrolį, kurį ištiko toks pats likimas. Įamžinantis Dajes paskutinius mokyklos metus, šis filmas atveria langą į pasaulį, iš kurio kilo Michael‘as Brown‘as.

Trečiasis Ameriką portretuojantis filmas „Jūra Jūra“ nukelia žiūrovą į JAV ir Meksikos sieną skiriančią dykumą. Per šią sieną kiekvienais metais bando pereiti šimtai tūkstančių žmonių iš Meksikos ir Centrinės Amerikos tam, kad patektu į JAV, vildamiesi geresnio gyvenimo. Donaldas Trumpas savo prezidentinę kadenciją pradėjo sakydamas, kad čia pastatys tikrąją sieną. Sienos klausimas pavirto dar viena amerikiečius dalijančia skausminga diskusija – žmonės, kurie galvoja, kad dokumentų neturintys migrantai yra ekonominė problema, ir žmones, kuriems tų migrantų deprotacija prilygsta humanitarinei krizei. Šio filmo naratyvas konstruojamas iš paslaptingų, karščiu ir naktimi alsuojančių dykumos vaizdų bei dykumas perėjusiųjų ir jiems padėjusiųjų istorijų. Migracijos klausimas, iš politikų ir ekspertų lūpų pažįstamas kaip paprastų formuluočių apbendrinimas,  šiame filme komplikuojasi, nes filme vienas po kito seka liūdijimai apie tai, ką iš tikrųjų reiškia kirsti šią sieną.

JAV žiniasklaida kalba apie visas filmuose pristatomas aktualijas. „Black Lives Matter“ protestai, prezidento migracijos apribojimai, tragedija Las Vegas‘e. Visa Amerika šurmuliuoja nuo įvairiausių nuomonių, priklausančių nuo politinių pažiūrų. Tačiau viešajame diskurse labiausiai ilgimasi gilaus, esminio visų šių Amerikos socialinę būklę apibūdinančių problemų supratimo. Būtent tokio supratimo galimybę suteikia šie filmai.  

Filmus bus galima išvysti nuo spalio 12 – lapkričio 5 dienomis visoje Lietuvoje. Įėjimas į festivalio seansus – nuo 1 cento. Daugiau informacijos nepatoguskinas.lt

Parengė Gabija Kertenytė

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*