Pokalbis su Greta Akcijonaite: „Naktis trumpa, todėl reikia suspėti pažiūrėti filmus“

Greta Akcijonaitė Fotografė Kristina Sereikaitė

Greta Akcijonaitė
Fotografė Kristina Sereikaitė

 

Vilniečiai ir miesto svečiai tikriausiai jau nebeįsivaizduoja šiltų vasaros vakarų be atviro lauko kino teatro, kuriame galima žiūrėti gerus kino filmus. Jau šeštus metus iš eilės vykstantis „Kinas po žvaigždėmis“ (KPŽ) šiemet taip pat kvies vasaros vakarus praleisti po vėlai sutemstančiu dangumi. Apie šių metų programas, filmus ir trumpas naktis kalbamės su viena iš kino teatro „Pasaka“ įkūrėjų bei „Kinas po žvaigždėmis“ iniciatorių Greta Akcijonaite.

Kaip ir kada gimė idėja organizuoti kino teatrą po atviru dangumi?

Idėja gimė prieš šešerius metus, kai tik buvo atidarytas kino teatras „Pasaka“. Atėjus vasarai pamatėme, kad tuštėja kino salės, tad nusprendėme prisitaikyti prie žmonių ir iškeliauti su visu kinu į lauką. Įsigijome didžiulį pripučiamą ekraną, automobilio priekabą su 35 mm kino projektoriumi, ir pradėjome rodyti kiną po žvaigždėmis.

Jau šeštus metus iš eilės KPŽ vyksta ten pat – ŠMC kiemelyje. Kaip buvo pasirinkta vieta šiam kino teatrui?

Reklama

Pirmus metus „Kiną po žvaigždėmis“ organizavome „Piano.lt“ kiemelyje, tačiau jie netrukus perstatė savo erdvę ir ji mums nebetiko. Tuomet persikėlėme į ŠMC [Šiuolaikinio meno centro – A. M.] kiemelį, kurie mus labai draugiškai priėmė ir iki šiol su jais labai gražiai draugaujame. Jie mūsų laukia kiekvieną vasarą. Turėjome labai paprastus reikalavimus – kad būtų pakankamai erdvės nuo ekrano (nes jis labai didelis), kad būtų uždara teritorija, kurią mes galėtume apsaugoti bei kontroliuoti, ir kad būtų patogi vieta atvažiuoti.

Greta Akcijonaitė Fotografė Kristina Sereikaitė

Greta Akcijonaitė
Fotografė Kristina Sereikaitė

O nesulaukiate skundų iš kaiminystėje gyvenančių žmonių? Vis vien sklinda žiūrimo kino filmo garsas bei vaizdas.

Taip, būna, bet stengiamės susitarti. Na, žmonės, kurie gyvena senamiestyje, manau, supranta, kur jie gyvena, kad čia verda gyvenimas. Jie bando prie to priprasti. Mes stengiamės seansus baigti iki 00.30 val. Garsas visada tikrai nėra maksimalus, filmai nėra trileriai su efektais, o labiau intelektualūs, kuriuose daugiau šnekama, mažiau šaudoma. Kaimynų iš anksto atsiprašome ir kviečiame į kiną!

Ar pasiteisina rizika filmus rodyti vasaros vakarais? Juk visi savaitgaliais išvažiuoja iš miesto, nori laiką pralesti gamtoje.

Pasiteisina, nes žmonių kol kas visuomet yra, ypač jei būna geras oras. Kuo geresnis oras, tuo būna daugiau žmonių. Ne visi išvažiuoja, kai kas lieka mieste. Man atrodo, kad labai smagu po darbų (seansai vėlyvi) pavakarieniavus nueiti į kiną. Žiūrėjimo filmo lauke efektas, manau, yra labai stiprus, todėl žmonėms labai smagu ateiti jo pažiūrėti. Gal jie net iškeičia kokią kelionę į filmą.

Manau daugeliui kylą klausimas, ar lauko kino teatre rodomo kino filmo kokybė nenusileidžia rodomam kino teatre?

Mes rodome DCP [Digital Cinema Package – A. M.] formatu. Tai yra visiškai profesionalus kino teatro formatas. Tai bus tokia pati kokybė, kokią jūs matote bet kurioje profesionalioje kino teatro salėje Lietuvoje. Vaizdo kokybė bus maksimali.

Greta Akcijonaitė Fotografė Kristina Sereikaitė

Greta Akcijonaitė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Gal galėtumėte apibūdinti, koks yra KPŽ žiūrovas? Ar jis panašus į kino teatro „Pasakos“ žiūrovą.

Taip, yra susiformavusi „Pasakos“ publika, kuri pasitiki mūsų skoniu ir ateina į kiną patys nelabai net rinkdamiesi filmus, nes žino, kad mes atrinksime kažką gero. Tačiau „Kinas po žvaigždėmis, manau, skirtas šiek tiek platesnei auditorijai. Programa yra labai panaši į „Pasakos“, gal netgi kokybiškesnė nei kassavaitinė „Pasakos“. Mes filmus atrinkome labai kruopščiai ir juo rodysime tik po vieną kartą. Išskyrus tuos, kurie dar keletą kartų bus rodomi salėje.

Taigi manau, kad auditorija yra platesnė – visi vasaroti nusiteikę žmonės, kurie nori kokybiškos pramogos. Tai gali būti ir šeimos, ir jaunimas, ir vyresni žmonės.

Papasakokite plačiau, kokia bus šių metų programa? Kuo ji išsiskirs, kokie bus svarbiausi akcentai, ir ar dalyvausite „Kultūros naktyje“?

Šių metų repertuaras suskirstytas į labai aiškias programas. Manau, įdomiausia bus Film noir filmų programa. Joje bus parodytos šio žanro juostos nuo ištakų – tai filmas „Pepe le Moko“ (rež. Julien Duvivier, 1936 m.) iki neo-noiro, t. y. iki šiuolaikinių filmų, kuriuose yra detektyvinės istorijos, bet išlaikomi panašūs principai. Mes norėtume šią programą tęsti ir ateityje. Programoje pamatysite šio žanro pažibas – tai „Abejonių šešėlis“ (rež. Alfred Hitchcock, 1943 m.), „Dviguba kompensacija“ (rež. Billy Wilder, 1944 m.), „Saulėlydžio bulvaras“ (rež. Billy Wilder, 1950 m.) bei „Dviratininko mirtis“ (rež. Juan Antonio Bardem, 1955 m.).

Kita programa bus skirta bitlams, ją mes vadiname „The Beatles“ efektas“ ir jo pažiba bei viršūnėlė – „The Beatles: A Hard Day’s Night“ (rež. Richard Lester, 1964 m.). Nevertėme pavadinimo, nes yra tokia daina. Bus rodoma restauruota, skaitmeninta, aukščiausios kokybės filmo kopija.

Tai pirmasis vaidybinis „The Beatles“ filmas, kuriame skamba daug jų dainų ir jie vaidina save. Grupė keliauja iš Liverpulio į Londoną, prižiūri seną dėdę ir visuomet juos lydi spiegiančių merginų minia. Iš tikrųjų tai labai nuotaikingas filmas. Sakoma, kad tame filme galima pamatyti tikrąjį Londoną, koks jis buvo 1964 m. – ne glamūrinis, o apšepęs miestas. Šitą filmą rekomenduočiau pažiūrėti ir jauniems žmonėms, kurie nesusidūrė su ta tikrąja bitlomania, juk tai yra tam tikras elementorius suprasti pop kultūrą.

„Kinas po žvaigždėmis“ Kino teatro „Pasaka“ archyvas

„Kinas po žvaigždėmis“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Dar viena programa bus „Mylimiausi“. Į ją surinkome tuos filmus, kuriuos rodėme „Pasakoje“ per metus ir kurie iki šiol sulaukia žiūrovų susidomėjimo. Tai tokie filmai kaip „Amžinai stilingos“ (rež. Lina Plioplytė, 2014 m.), „Oskaru“ apdovanota „Ida“ (rež. Paweł Pawlikowski, 2013 m.), „Nauja draugė“ (rež. François Ozon, 2014 m.), „Šangri La Griausmai“ (rež. Joe Guglielmino, 2014 m.), „Mamytė“ (rež. Xavier Dolan, 2014 m.).

Taip pat bus ir kulinarinė programa „Kulinarinis kinas“. Šioje programoje bus šių metų „Kino pavasaryje“ rodyti filmai – tai „Atradandant Gastoną“ (rež. Julia Patricia Perez, 2014 m.), „Kritikai gurmanai“ (rež.Thomas Jackson, Charlotte Landelius, Henrik Stockare, 2014 m.), „Steiko (r)evoliucija“ (rež. Franck Ribière, 2014 m.) ir „Vakarienė kaip sapnas“ (rež. Franc Aleu, 2014 m.). Taigi mes juos pakartosime.

Manau, kad kulinarinius filmus žiūrėti lauke yra ypač malonu. Tai yra pojūčių filmai. Mes kažkuo pavaišinsime žmones arba jie patys nuspęs pasivaišinti, tai dar labiau sustiprins žiūrėjimo efektą. Juk žiūrint tokį filmą norisi kažką kramsnoti.

Paskutinioji programa yra „Vasaros premjeros“. Joje bus vasarą išleidžiamų filmų išankstinės premjeros. Pirmoji premjera bus „Žemės druska“ (rež. Wim Wenders, Juliano Ribeiro Salgado, 2014 m.). Tai dokumentinė juosta apie fotografą Sebastião Salgado. Filmas labai sukrečia, tad norėčiau asmeniškai jį rekomenduoti pažiūrėti.

Greta Akcijonaitė Fotografė Kristina Sereikaitė

Greta Akcijonaitė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Taip pat šioje programoje pristatysime Thomo Vinterbergo filmą „Toli nuo skubančios minios“ (2015 m.) pagal Thomo Hardy to paties pavadinimo romaną. Režisierius sukūrė filmą anglišką kostiuminę dramą su amerikiečiais. Tai visiškai jam nebūdinga. Premjera bus liepos 2 d.

Be abejonės, Woody Alleno naujojo filmo „Irrational Man“ premjera vyks rugpjūčio 1 d., o „Sangailės vasarą“ būtinai rodysime, kai vyks filmo premjera rugpjūčio 21 d.

„Kultūros naktyje“ pasiūlysime nemokamai pažiūrėti trumpametražių filmų programą. Filmai bus iš Danijos, Švedijos ir Norvegijos. Programa truks apie pusantros valandos. Tad kviečiame pasimėgauti „Kinu po žvaigždėmis“.

Kodėl pasirinkote Film noir filmus? Įdomu tai, kad šią vasarą TCM kanalas rengia „Summer of Darkness“, kurio metu bus parodyti 120 Film noir filmai, taip pat paraleliai vyksta ir internetiniai mokymo kursai apie šį kino žanrą. Sutapimas?

Taip, čia sutapimas. Mes jau pusę metų galvojome apie Film noir programą ir ją po KPŽ pratęsime rudenį. Turėsime penktadienio nakties seansus. Tikriausiai pratęsime jų iniciatyvą. (Šypsosi). Labai tuo džiaugiuosi. Tikriausiai tai yra tam tikra tendencija, kurią mes pajutome dirbdami su filmais.

Greta Akcijonaitė Fotografė Kristina Sereikaitė

Greta Akcijonaitė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Kokie svečiai apsilankys KPŽ šiais metais? Ar bus kokių nors specialių pristatymų, renginių prieš filmus?

Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, kad KPŽ atidarymas bus teminis. Kadangi filmo „fonas“ yra bitininkų šeima, tai mūsų atidarymas kvepės medumi: bus ir bitininkų, ir dūmų išvaikyti bitėms, ir šviežio medaus bei medaus arbatos. O pirmasis filmo pristatymas bus antrąjį savaitgalį, kai atidarysime programą „Film Noir“, jo metu rodysime A. Hitchcocko filmą. Jį pristatys Justinas Dadonas. Į programos atidarymą žmones kviesime ateiti apsirengus tradicine detektyvo apranga – lietpalčiu ir skrybėle.

Taip pat birželio 26 d. atvažiuoja filmo „Džentelmenai“ režisierius Mikaelis Marcimainas ir prodiuseris. Filmas buvo nufilmuotas Lietuvoje. Jiems čia dirbti labai patiko ir jie specialiai dėl šito filmo premjeros atvažiuoja į čia, kad jį pristatytų ir susitiktų su visa kūrybine grupe.

Birželio 27 d. rodomą „Žemės druską“ pristatys spaudos fotožurnalistas Artūras Morozovas, kuris šiemet gavo Lietuvos spaudos fotografų apdovanojimą. Jis jį pristatys ir dėl to, kad jis pats, kaip žurnalistas nevengia atsidurti ribinėse situacijose, kuriose vyksta žmonijos katastrofos.

Kodėl šiemet pasirinkote šūkį „Naktis trumpa“? Ką jis reiškia?

Čia faktas. (Juokiasi.) „Kinas po žvaigždėmis“ vyksta labai trumpą laiką. Yra žmonių, kurie sako: „Oi, nespėjau nueiti.“ Tai reikia suspėti, nes filmai rodomi po vieną kartą, naktis yra labai trumpa ir filmas netrunka visą naktį, o tik dvi valandas. Tiesiog turi susiruošti, nueiti ir jo nepraleisti.

Tai visiems primename, kad naktis trumpa ir reikia suspėti padaryti dalykus, kuriuos nori padaryti. Juk vasarą miego užtenka mažiau negu žiemą, todėl galima pažiūrėti filmą, ir dar liks laiko išsimiegoti.

Apie tai galvojant pasirinkome ir tokią vizualiką – juoda-balta. Tai kaip nakties ir dienos santykis – mažai juodos ir daug baltos. Vasarai einant į pabaigą mūsų vizualikoje juodos spalvos daugės. Taip pat mieste esančiuose reklaminiuose stenduose matysite plakatus, kuriuose juodos ir baltos santykis apskaičiuotas pagal nakties ir dienos (šviesos ir tamsos) trukmę vasarą.

Greta Akcijonaitė Fotografė Kristina Sereikaitė

Greta Akcijonaitė
Fotografė Kristina Sereikaitė

Yra dar ir optinės apgaulės – visuose plakatuose galima įžvelgti šį tą daugiau nei iš pirmo žvilgsnio, arba galima pamatyti daugiau esant tik tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, tik sutemus. Tad, jei mieste pamatysite mūsų lauko stendą, pabandykite jį naktį nufotografuoti ir gal pamatysite kitką, nei mato akis.

Ir pabaigai, pasakykite, koks Jums būtų idealus lauko kino teatras?

Man labai patinka kino teatrai ant stogų, nuo kurių dar galima matyti miesto panoramą – ne tik ekranas, bet ir dar po kojomis šurmuliuojantis miestas. Būdamas ant stogo tu tikrai esi po žvaigždėmis ir žiūri kiną. Idealus lauko kino teatras, pavyzdžiui, yra Kanuose. Ekranas yra ant jūros kranto, jo pastolius skalauja jūra, o tu sėdi ant smėlio ir žiūri filmus. Yra daug idealių variantų. Manau, kad mūsų „Kinas po žvaigždėmis“ irgi labai arti idealo, nes yra miesto centre, senamiestyje. Aišku, svarbiausia geras filmas, gera jo kokybė ir gera kompanija aplinkui.

Ačiū už pokalbį!

„Kinas po žvaigždėmis“ atidaromas jau rytoj – birželio 18 d. Atidarymo filmu pasirinkta Alice Rohrwacher drama „Stebuklai“ (2014 m.). Tai filmas apie šeimą, kuri leidžia dienas bitininkystės ūkyje. Daugiau apie šią dramą ir apie visą „Kino po žvaigždėmis“ repertuarą galite sužinoti čia.

Viena iš „Kinas po žvaigždėmis“ iniciatorių Greta Akcijonaitė

Audrius Meška

Audrius Meška

Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.
Audrius Meška