Pokalbis su „KINFO apdovanojimai 2016“ grupe „Netikėti svečiai“: „Grojame tiems, kurie mėgsta linksmintis“

„Netikėti svečiai“ Fotografė Laura Urbonavičiūtė

„Netikėti svečiai“
Fotografė Laura Urbonavičiūtė

Iki „KINFO apdovanojimai 2016“ ceremonijos liko kiek daugiau negu dvi savaitės. Jau buvo paskelbta, kad muzikinę renginio atmosferą kurs funk jazz grupė „Netikėti svečiai“. Šis aštuonetas vasario 3 dieną gros „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre, didžiojoje salėje. Pats laikas geriau su jais susipažinti. Ta proga kavos išgerti susitikau su vokaliste Juste Kraujelyte, klavišininku Sauliumi Sakavičiumi, bosistu Augustinu Čobotu ir būgnus mušančiu Laurynu Rudžiu.

Pradėsiu tradiciškai. Kodėl pasirinkote tokį pavadinimą ir kaip? Kokia istorija už to slypi?

Saulius: Mes galvojome, brainstorminome ganėtinai intensyviai…

Justė: Iš pradžių buvo minčių ir apie anglišką pavadinimą. Paskui apsistojome ties lietuvišku dėl to, kad kuriame Lietuvoje, orientuojamės į Lietuvos auditoriją ir lietuvių kalba taip pat esame sukūrę dainų.

Augustinas: Nes galvojome apie „Random Guests“, bet labai sunkiai išsitaria…

Reklama

Justė: Ir tada galvojame, o kodėl ne lietuviškai? „Netikėti svečiai” tarsi turėtų būti žodžių žaismas. Pavyzdžiui, „Šio vakaro svečiai yra „Netikėti svečiai“ ir panašiai.

Laurynas: Buvo juokinga tada, kai sugalvojome… „O dabar pristatome „Netikėtus svečius“.

Saulius: Netgi kai svarstėme apie pavadinimą „Random Guests“, man buvo kilusi idėja, kad jo reikšmė yra šventė. Svečiai visąlaik asocijuojasi su šventėmis.

Tai pavadinimas nėra susijęs su Jūsų ypatinga savybe būti netikėtais?

Saulius: Norime būti netikėtais.

Laurynas: Nes niekas nesitiki, kad mes grosime.

Saulius: Pavadinime atsispindi ta nekasdieniška nuotaika.

Kada susibūrėte?

Visi: Beveik prieš metus.

Laurynas: Realiai idėja kilo gruodžio mėnesį. Nes mes buvome trys Kaišiadoryse…

Saulius: Be manęs.

Laurynas: Trys draugai kaišiadoriečiai. Tai aš, gitaristas ir buvęs bosistas. Mes tiesiog vežėme gitaristą namo ir sustojome prie kapų pasėdėti, tiesiog pabūti ir klausėmės muzikos, šnekėjomės ir pagalvojome: kodėl gi nepadarius mums patiems grupės? Ir tada mes trys pradėjome… Vėliau Kęstas, gitaristas, rado Saulių kažkaip magiškai.

Saulius: Per pažįstamus.

Laurynas: Jis pažinojo Justę, nes jie grojo kartu jau anksčiau. Taip po truputį. Tada Justė pradėjo… Ji Žygimantą pažinojo…

Saulius: Žygimantas pažinojo Karolį…

Augustinas: Mane, pavyzdžiui, pakvietė Saulius Sakavičius.

Saulius: Taip, likus dienai iki festivalio.

Augustinas: Likus dviem dienom! Jis pasakė: „Poryt koncertas, Augustinai“.

Netikėtai!

Augustinas: Taip, taip…

Laurynas: Vasarą mums reikėjo pakeisti bosistą, nes jam reikėjo išvažiuoti į Norvegiją pas savo mamą dirbti. Ir mes negalėjome visai vasarai nutraukti darbų.

Saulius: Ir tada tiesiog sakau: „Augi, gal nori pagroti festivalyje poryt?“ O jis: „Taip, funky, maždaug. Čia visai geri gabalai”. Iš karto pagrojo.

„Netikėti svečiai“ Fotografė Laura Urbonavičiūtė

„Netikėti svečiai“
Fotografė Laura Urbonavičiūtė

O koks tai festivalis?

Saulius: „BanditFest“. Žemaitijoje, prie Telšių. Pirmas mūsų festivalis. Prieš tai buvome groję „Vasaros terasoje“ ir „Lofte“.

Ką veikiate be šios grupės?

Saulius: Mokomės, kas dar mokosi. Dirbame, kas dirba. Šiaip vaibinam, čilinam, grūvinam… Ganėtinai daug laiko leidžiame kartu. Kai dabar sesija prasidėjo, tai gal ne tiek daug to laiko, bet vasarą, pavyzdžiui, kartu praleidome visą…

Ar tai, ką studijuojate ir kur dirbate, yra susiję su muzika?

Justė: Elektronika, bioinžinerija, populiarioji muzika. Saksofonistas psichologiją studijuoja, trimitininkas mediciną, aš baigiau teisės fakultetą.

Kaip apibūdintumėte savo muziką?

Augustinas: Smoothcore. Kartą buvau sugalvojęs pavadinimą, nes atrodo, kad būtent tas įvairiaspalviškumas… Vis tik nemažas ansamblis ir mes patys sau dažnai būname netikėti. Aš bent jau taip galėčiau pasakyti. Ir pačio grojimo metu atrodo, kad mes bandome derinti. Kartais kažkokios sunkesnės muzikos pliūpsnis, ypač gal iš Kęstučio, jis mėgsta įsijungti, pjaustyti. Saulius, pavyzdžiui, mėgsta darną. Mes vadiname tai smooth jazz. Kartą man išplaukė, kad mūsų muzika yra kažkas tarp hard core ir smooth jazz. Tai sakau, kad gal smoothcore mes grojame.

Saulius: Taip, bet tai nėra soft core kažkoks tai. Tai nėra minkštas, jis yra smooth.

Jis nėra konkretus. Iš tikrųjų, tai eksperimentuojame su tokiais dalykais.

Laurynas: Grojame tai, kas patinka…

Saulius: Taip, iš tikrųjų, grojame tai, kas patinka.

„Netikėti svečiai“ Fotografė Laura Urbonavičiūtė

„Netikėti svečiai“
Fotografė Laura Urbonavičiūtė

O ko klausotės? Ir kieno įtakos atsispindi jūsų muzikoje?

Saulius: D’ Angelo, R. Glasper, „Snarky Puppy“, „Daft Punk“.

Augustinas: Aš dabar, va, neseniai pradėjau klausyti Bowie.

Su kuo palygintumėte savo muziką? Pavyzdžiui, žmogui, negirdėjusiam Jūsų muzikos.

Saulius:Jamiroquai“, „Saulės Kliošą“ dar galėčiau įvardyti iš lietuviškų. Na, man asmeniškai, tai tikrai didelę įtaką padarė. „Bekešo vilkai“ dar buvo tokie kažkada.

Laurynas: Giedrė man, pavyzdžiui, labai patinka.

Jau aptarėme skambesį ir įtakas. O apie ką yra Jūsų muzika?

Justė: Kadangi aš rašau tekstus, tai tikriausiai dainose atsispindi įvairūs mano išgyvenimai, kurie yra tuo metu. Pavyzdžiui, daina „Mergaitė“ gimė rašant magistrinį darbą iš teisės. Baudžiamosios teisės magistrinį darbą rašydama galvoju: „Ai, einu aš tekstą parašysiu“. Tai truputį kartais atsispindi visokių tokių… Kančios elementas taip pat. Yra, pavyzdžiui, toks kūrinys „Paskambink mamai“. Tai yra, sakykime, patarimų rinkinys gyvenimui, ką daryti jeigu kažkas atsitiktų. Tie tekstai irgi… Turi ateiti kažkoks metas, nesikepa taip tiesiog paprastai. Tie, kurie mane pažįsta žmonės jau gali suprasti, kodėl atsirado toks tekstas.

Augustinas: Aš galėčiau pasakyti tiesiog apie muziką. Žmonės, kurie nėra girdėję „Netikėtų svečių“, galėtų ateiti į koncertą tuo atveju, jei jie tuo metu jaučiasi lyg jie galėtų ką nors įsileisti į namus. Paskambina į duris, o tu matai, kad tai nėra tai, ko tu tikėjaisi. O kas jeigu tu pasuksi spynelę ir sakysi, prašau, užeikite? Būsi pakankamai nusiteikęs priimti svečius, priimti kažką ir kartu pasilinksminti… Tai aš tokiems žmonėms rekomenduočiau paklausyti.

Saulius: Čia ta tokia filosofija „Go with the flow“. Eini ir nežinai, kas už kampo bus. Netikėtumo elementas. Kaip mes Naujuosius metus, pavyzdžiui, šventėme: visiškai nežinojome kas bus, tiesiog ėjome iš vienos vietos į kitą ir vėliau nutiko visokių netikėtumų. Viskas priklauso nuo to, kaip esi nusiteikęs, todėl aš priimu viską taip, kaip yra, ir džiaugiuosi.

Pakalbėkime apie kiną. Kokie lietuviški filmai Jums patinka?

Saulius: Man tai geriausias lietuviškas filmas yra „Elzė iš Gilijos“, bet jis labai senas.

Laurynas: Man tai patiko „Lošėjas“. Jis gal truputį ištemptas, bet, kiek pastebiu, lietuviškuose filmuose yra įprasta viską ištempti.

Augustinas: Čia prancūziška mokykla? Kur lipa laiptais 15 minučių.

Justė: Man tai „Nuodėmės užkalbėjimas“ patiko. Ir dar buvo, galvoju, kaip vadinosi, irgi buvo pagal Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovę“… Tik nepamenu, kaip tiksliai vadinosi tas filmas.

Laurynas: Aš tai daug lietuviškų filmų nematęs…

Saulius: „Balkonas“ buvo toks trumpas filmukas.

Laurynas: „Paskutiniai Bremeno muzikantai“…

Justė: Labai senas dar buvo „Moteris ir keturi jos vyrai“. Ten apie Nidą.

Saulius: Paskui buvo dar toks, bet neatsimenu pavadinimo. Mmm, apie nuodėmes kažkas… Mūsų mažosios kažkas… Ne, neatsimenu (spėju, kad „Mūsų mažosios nuodėmės“ – aut. pastaba).

Augustinas: Man tai lietuviškas kinas kažkaip sunkiai atsiskiria nuo teatro. Vis tiek jis persismelkęs teatru.

Justė: Tai tikriausiai, kad vaidina teatro aktoriai.

Saulius: Taip, ir pats kalbėjimas.

„Netikėti svečiai“ Fotografė Laura Urbonavičiūtė

„Netikėti svečiai“
Fotografė Laura Urbonavičiūtė

Ar jaučiate skirtumą tarp kino anksčiau ir dabar?

Augustinas: Taip, yra skirtumas…

Laurynas: Dabar lietuviški filmai dažnai, ypač komedijos, yra kitų filmų kopijos. Amerikietiško filmo, rusiško filmo… Tiesiog paimta ir padaryta. Ir visišką kopiją padaro. Kaip čia dabar buvo, kur išėjo „Tarp mūsų berniukų“ – rusiško filmo kopija. Tada buvo tas „Nepatyręs“ – amerikietiško filmo kopija.

Augustinas: Na, „Zero“ irgi ten pilna klišių. Vien ta kamera iš bagažinės.

Saulius: Ai, ten visiškai…

Justė: Taip…

Saulius: Bet gal čia buvo specialiai aliuzija tokia…

Vaikštote į kino festivalius?

Saulius: Man šiaip į kiną eiti patinka, bet aš labai retai randu laiko.

Justė: Na, į „Scanoramą“, į „Žiemos ekranus“. kaip tik su Sauliumi grosime per atidarymą prancūzišką dainą.

O ar esate matę „Velnio nuotaką“?

Laurynas: Taip!

Justė: Taip, aš tai žiūrėčiau ir žiūrėčiau…

Saulius: Esu matęs porą kartų normaliai, o vienąkart pagreitintai. Žiūrėjau ir muzika labai faina kaip tiems laikams. Pasistengė.

Beje, o kaip manote, koks filmas atspindi Jūsų kuriamą muziką?

Augustinas: Kažkas iš „Miami Vice“…

Saulius: Mhhmm… Paskutinių dviejų dienų ieškojimo rezultatas būtų „Miami Vice“ (juokiasi – aut. pastaba) arba „Scarface“ turbūt pretenduotų dar.

Apie patį pasirodymą per „KINFO apdovanojimai 2016“ ceremoniją… Ko tikėtis ar nesitikėti susirinkusiems žiūrovams?

Saulius: Tikėtis netikėtumų.

Augustinas: Nesitikėti tikėtumų. Tikėtis gerai praleisti laiką.

Ačiū už pokalbį!

Kas gi taps 2015-ųjų geriausiais Lietuvos kino padangėje sužinosite „KINFO apdovanojimai 2016“ ceremonijoje 2016 m. vasario 3 d. „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre, didžiojoje salėje. Ceremonijos metu bus apdovanoti daugiausiai balsų surinkę Jūsų, kino žiūrovų, internetiniu balsavimu išrinkti 2015-ųjų lietuviški filmai ir kiti su Lietuvos kinu susiję žmonės bei įvykiai. Po apdovanojimų ceremonijos žiūrėsime naujai atgimusią kino klasiką – „Velnio nuotaka“ (1973) didžiajame ekrane! Kviečiame balsuoti už savo favoritus bei registruotis į „KINFO apdovanojimai 2016“ ceremoniją specialioje „KINFO apdovanojimams“ skirtoje svetainėje: http://www.kinfoapdovanojimai.lt/.

 

Auksė Podolskytė

Su kinu aš keliauju po skirtingus kraštus, mokausi apie pasaulį ir save, atsipalaiduoju ir svajoju, pasikraunu motyvacijos, o kai reikia – jis mane guodžia, linksmina ir liūdina. Į KINFO atėjau, nes labai norėjau rašyti apie kiną. Radau daugiau nei tikėjausi.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*