fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kino pavasaris

„Ponas Terneris“ – įtaigi peizažo meistro gyvenimo rekonstrukcija (apžvalga)

Kadras iš filmo „Ponas Terneris“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Ponas Terneris“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Ponas Terneris“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Dažnai taip nutinka, kad biografiniuose filmuose apie dailininkus svarbiausia siužeto ašimi tampa jų ekstravagancija, žalingi įpročiai, sveikatos problemos, santykiai su aplinkiniais, o ne kalbėjimas apie kūrybinius ieškojimus, meno kūrinio gimimo procesą. Kaip kino priemonėmis papasakoti didžio menininko biografiją, kad asmeninio gyvenimo vaizdavimas neužgožtų paties svarbiausio – jo kūrybos? Anglų kino režisierius Mike`as Leighas rado atsakymą į šį klausimą ir filme „Ponas Terneris“ (Mr. Turner, 2014) pateikė subtilų žymiojo savo tautiečio portretą su dokumentiškai rekonstruota kasdienybe, drąsiomis įkvėpimo paieškomis ir galinga jūrinių peizažų atmosfera.

Biografinio filmo „Ponas Terneris“ premjera įvyko šių metų Kanų kino festivalyje, kur ne tik sulaukė palankių įvertinimų, buvo vadinamas šedevru, bet ir pelnė apdovanojimus už pagrindinį vyro vaidmenį bei kinematografiją. Dabar šis filmas atkeliavo ir į Lietuvos kino ekranus – jį yra galimybė pamatyti festivalio „Kino pavasaris“ programoje „Meistrai“. Tai jau šeštasis anglų režisieriaus Mike`o Leigho filmas, rodomas „Kino pavasaryje“. 1996 metais antrasis „Kino pavasaris“ kino gurmanams pristatė šio menininko filmą „Paslaptys ir melagystės“, o vėlesniuose festivaliuose turėjome progą susipažinti su filmais „Karjeristės“ (1997), „Topsy-Turvy“ (1999), „Vėjavaikė“ (2008), „Dar vieneri metai“ (2010).

Kadras iš filmo „Ponas Terneris“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Ponas Terneris“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Šių metų Mike`o Leigho kūrinys „Ponas Terneris“ pasakoja anglų tapytojo ir grafiko, žymaus peizažo meistro Josepho Mallordo Williamo Turnerio (1775–1851) biografiją. Dailės istorijoje šis Romantizmo epochos menininkas pasižymėjo savo revoliucine, laiką pralenkiančia marinistinio peizažo tapybos stilistika. Paveiktas XVII a. olandų tapybos ir daugkartinių kelionių po Europą, o ypač į Veneciją, tapytojas ilgainiui sukūrė savitą braižą. Jau nuo 1839 m. jo paveiksluose konkrečių objektų ir medžiagiškumo vaizdavimą pradėjo keisti akimirkos įspūdžio ir tokių trapių dalykų kaip atmosfera, oras, šviesa fiksavimas. J. M. W. Turneris pelnytai vadinamas Impresionizmo pradininku, nes prancūzų dailininkai akimirkos, šviesos ir atmosferos fiksavimu susidomėjo daug vėliau, oficialiai nuo 1974 m.

Biografiniame filme „Ponas Terneris“ yra epizodas, kuriame dailininkas drauge su kitais dviem džentelmenais, nutvieksti saulėlydžio žaros, plukdomi valtimi ir pakeliui pro juos parplaukia vilkikas, tempiantis laivą. Šiame epizode atidesni žiūrovai atpažins žymiausiojo J. M. W. Turnerio paveikslo „Karo laivas „Temeraire“, tempiamas vilkiko į paskutinį doką išardymui“ rekonstrukciją.

Kadras iš filmo „Ponas Terneris“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Ponas Terneris“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kūrybinėje režisieriaus Mike` Leigho sampratoje terminas „rekonstrukcija“ nėra atsitiktinis, nes šiam menininkui labiau už viską rūpi kurti autentiškus, kasdienybę fiksuojančius ir realybę liudijančius filmus. Šiam tikslui pasiekti jis pasitelkia ir savitą scenarijaus rašymo bei personažų kūrimo metodiką. Kaip teigia pats režisierius, iš pradžių jis turi tiktai filmo scenarijaus apmatus, pagrindinę idėją. Tuomet prasideda ilgas repeticijų su atskirais aktoriais periodas, kurių metu šie įsijaučia į savo veikėjų pasaulį, daug improvizuoja judėdami ir kalbėdami, diskutuoja ir siūlo savo įžvalgas. Galiausiai visi aktoriai susitinka filmavimo vietose ir tik tuomet Mike`as Leighas baigia savo scenarijų, nes veikėjų veiksmai ir dialogai būna išgryninti ir tikslūs.

Ir iš tiesų, paskutiniame Mike`o Leigho filme „Ponas Terneris“ galima pastebėti smulkmeniškai apgalvotas, niuansuotas mizanscenas, detaliai rekonstruotą XIX a. pabaigos buitį, interjerus, kostiumus, elgesio manieras ir netgi specifinius kalbos akcentus. Aktorių vaidyba labai įtikinanti, gausu įvairių kūno garsų, muistymosi, raukymosi, kūprinimosi, šlubčiojimo, krypavimo, žvilgčiojimo iš padilbų ar bauginančio spoksojimo pro surauktus šeriuotus antakius kreivai išsišiepus. J. M. W. Turnerį vaidinantis aktorius Timothy`s Spallas sukūrė spalvingą atkaklaus sentelėjusio niurgzlio portretą, nei iš tolo neprimenančio charizmatiško ir didingo genijaus. Jo Turneris yra realus, nelabai išvaizdus vyras be jokių išskirtinių dorybių ar rafinuotų manierų.

Kadras iš filmo „Ponas Terneris“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Ponas Terneris“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Aktoriaus Timothy Spallo suvaidintas peizažo genijus yra truputį niekšelis (bendraudamas su moterimis), truputį anarchistas (Karališkosios menų akademijos parodos eksponavimo metu), truputį romantikas (epizode, kur gergždžiančiu balsu uždainuoja atsisveikinimo ariją iš operos „Didonė ir Enėjas“). Turneryje rasime visko po truputį, bet daugiausiai – nenumaldomos aistros jūros stichijai ir atmosferos, šviesokaitos stebėjimams. Dėl šios aistros jis netgi pasiryžta prisirišti prie laivo stiebo, kad galėtų stebėti šėlstančią stichiją jūroje audros metu. Matyt ta pati instinktyvi trauka atveda jį ir pas simpatišką našlę, gyvenančią ant jūros kranto. Ir štai gana netikėtai nuolat niurzgiantis ir niurnantis šeriuotasprandis šernas parodo kitą savo veidą – pažeidžiamą sušvelnėjusį žvilgsnį, taupų, bet nuoširdų komplimentų sakymą ir ūmai atsiradusį guvumą, savotišką bravūros demonstravimą.

Iš pirmo žvilgsnio ramiame, dokumentinį realybės liudijimą primenančiame filme „Ponas Terneris“ yra sukaupta tikra esencija tapybiškų gamtovaizdžių, stebuklingų spalvų, šviesos, atmosferos fiksavimo, taip pat itin niuansuotos vaidybos ir istorinio laikotarpio rekonstrukcijos su jam būdingais simboliais. Režisieriui Mike`ui Leighui pavyko sukurti Romantizmo epochos tapytojo Josepho Mallordo Williamo Turnerio pasaulį, į kurio erdvę dar norėsis sugrįžti ne kartą.

Filmą galima pamatyti festivalio „Kino pavasaris 2015“ metu:
Kovo 25, trečiadienis, 22:00-00:29, Forum Cinemas Vingis, S05, Vilnius
Kovo 26, ketvirtadienis, 22:45-01:14, Pasaka, MS, Vilnius
Kovo 27, penktadienis, 20:45-23:14, Forum Cinemas Akropolis, S01, Vilnius

Daugiau filmo seansų galite rasti čia.

Filmo anonsas:

Komentarai