Prisimenant Patrice`ą Chéreau. Egzistencinės dramos

Režisierius Patrice`as Chereau Šaltinis - blogs.paris.fr

Režisierius Patrice`as Chereau
Šaltinis – blogs.paris.fr

Pernai anapilin išėjęs Patrice‘as Chéreau per savo 68 metus sugebėjo išgarsėti ne tik kaip kino, bet ir operos bei teatro režisierius. Vis tik kino žiūrovams jis bene labiausiai pažįstamas iš neabejotinai didelę įtaką kostiuminio kino raidai turėjusios „Karalienės Margo“ (La reine Margot, 1994), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Isabelle Adjani. Patrice‘as Chéreau taip pat garsėja kaip ypač intymių egzistencinių dramų kūrėjas, jam rūpi seksualinė identifikacija, žmonių tarpusavio santykiai bei diskomunikacijos keliamos problemos. Būtent su tokio tipo Patrice‘o Chéreau juostomis siūlo susipažinti Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“, šiemet rengiantis savotišką šio režisieriaus mini retrospektyvą.

Kadras iš filmo „Sužeistas vyras“ Festivalio „Kreivės“ archyvas

Kadras iš filmo „Sužeistas vyras“
Festivalio „Kreivės“ archyvas

„Sužeistas vyras“ (L’homme blessé / The Wounded Man, 1983) / Prancūzija / Rež. Patrice Chéreau

Dėl savo režisūrinės stilistikos „Sužeistas vyras“ palieka žiūrovams ženkliai daugiau klausimų negu atsakymų. Šeima skubiai pietauja. Motina ir tėvas turi spėti nusigauti į traukinių stotį tam, kad spėtų išlydėti mokytis išvažiuojančią dukterį, tačiau paaiškėja, jog laiko lieka daugiau negu buvo tikimasi. Jaunesnis jos brolis Anri slampinėja aplinkui akivaizdžiai nuobodžiaudamas iki to momento, kol sutinka vos ne dvigubai už save vyresnį Žaną. Buvęs atsiskyrėlis akimirksniu pasiduoda užvaldomas aistros. Dėl savo naivumo Anri pasiryžęs bet kokiems desperatiškiems poelgiams, jeigu jie padės išsaugoti naujai atrastą meilę, nepaisydamas to, jog Žanui tai tėra dar viena pramoga bei galimybė gauti naudos sau. Jeanui-Hugues‘ui Anglade‘ui puikiai pavyksta perteikti subtilius jausmų pokyčius, o operatoriaus darbas dėl savito rakursų pasirinkimo sukuria klaustrofobišką juostos erdvę, atliepiančią vidinį pagrindinio herojaus pasaulį.

Pamatyti šį filmą turėsite galimybę Vilniaus LGBT festivalyje „Kreivės“:
Rugpjūčio 21 d.18.30 – Vilnius – „Skalvija“ (atidarymo seansas)
Rugpjūčio 24 d.18.50 – Vilnius – „Skalvija“

Reklama

Filmo „Sužeistas vyras“ anonsas

Kadras iš filmo „Jo brolis“ Festivalio „Kreivės“ archyvas

Kadras iš filmo „Jo brolis“
Festivalio „Kreivės“ archyvas

„Jo brolis“ (Son Frede / His Brother, 2003) / Prancūzija / Rež. Patrice Chéreau

Vyresnis Tomas negalėjo susitaikyti su tuo, jog jaunesnio brolio Luko seksualinė orientacija yra ne tradicinė, o Lukas pavargo nuo Tomo egoizmo. Tačiau sunki liga bei artėjanti mirtis dėl amžinojo išsiskyrimo baimės dažnai tampa susitaikymo priežastimi. Kai Tomas suserga, būtent Lukas tampa bene vienintele jo atrama. Tėvai užeina jo aplankyti tik iš pareigos jausmo, o mergina staiga suvokia, jog nebemyli tarp švirkštų ir lašelinių atsidūrusio buvusio simpatijos objekto. „Jo brolis“ – vienas įsimintiniausių ir skausmingiausių Patrice‘o Chéreau filmų, pelnytai jo autorius laimėjo „Sidabrinį lokį“ už geriausią režisūrą. Lukas niekuo nebegali padėti Tomui, tačiau pasirenka būti su juo iki pat pabaigos. Juosta pilna sunkių intymių epizodų, pavyzdžiui, skutimosi scena prieš operaciją. Ši ir kiti panašūs momentai verčia žiūrovą jaustis nemaloniai, nes pagrindinio herojaus skausmas juntamas kone fiziškai, tačiau greičiausiai režisierius būtent to ir siekė.

Pamatyti šį filmą turėsite galimybę Vilniaus LGBT festivalyje „Kreivės“:
Rugpjūčio 24 d.15.00 – Vilnius – „Skalvija“
Rugpjūčio 27 d.21.20 – Vilnius – „Skalvija“

Filmo „Jo brolis“ anonsas

Kadras iš filmo „Persekiojimas“ Festivalio „Kreivės“ archyvas

Kadras iš filmo „Persekiojimas“
Festivalio „Kreivės“ archyvas

„Persekiojimas“ (Persécution / Persecution, 2009) / Prancūzija / Rež. Patrice Chéreau

„Persekiojimas“ – paskutinis Patrice‘o Chéreau filmas. Siužetas iš pirmo žvilgsnio nežada nieko ypatingo. Danielis įsimylėjo darboholikę Sonią, jie lyg ir galėtų būti kartų, tačiau niekaip negali pasikalbėti apie tai, kas juos netenkina judviejų santykiuose. Vieną kartą Danielio bute atsiranda nepažįstamasis, tvirtinantis, jog yra jį įsimylėjęs. Atrodytų, toks posūkis turėtų pakreipti filmą įdomesnę linkmę, tačiau režisierius ir toliau verčia žiūrovus stebėti nelaimingą bei žiovulį sukeliantį Danielio gyvenimą. Vis tik artėjant juostos pabaigai pagaliau norisi įminti mįslę, kokią žinią filmo autorius norėjo mums perduoti. Persekiotojo personažas atsiranda tada, kai Danieliui jo labiausiai reikia. Galbūt tai tik iliuzija? Jo būdas permąstyti savo gyvenimą. Taip, viename iš epizodų jį pastebi ir Sonia, bet gal tai tik jų ilgai laukto abipusio supratimo rezultatas? Štai su kokiomis mintimis, krūva abejonių, melancholiška nuotaika ir jaudinančiu Antony Hegarty balsu, dainuojančiu apie meilės paslaptis, palieka režisierius.

Pamatyti šį filmą turėsite galimybę Vilniaus LGBT festivalyje „Kreivės“:
Rugpjūčio 24 d.16.50 – Vilnius – „Skalvija“

Filmo „Persekiojimas“ anonsas

Patrice‘as Chéreau negailestingas žiūrovams, nes reikalauja iš jų maksimalaus įsitraukimo, praktiškai nepraturtindamas savo filmų įvairiais siužeto vingiais. Kita vertus, egzistencinės režisieriaus dramos neretai turi nemenką filosofinę potekstę, tad neabejotinai turėtų patikti mėgstantiems jau pasibaigus titrams dar ne vieną vakarą narplioti filmų viduje paslėptas užuominas. Taip pat šie filmai turėtų būti prie širdies kinematografinio natūralizmo gerbėjams, nes Chéreau meistriškai sugebėdavo užfiksuoti net ir menkiausias emocijų pokyčius, kad ir kokie skausmingi jie būtų.

Alisa Žarkova

Alisa Žarkova

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“
Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.
Alisa Žarkova

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*