Filmų apžvalgos

„Tamsiausia valanda“ – vieno žmogaus karas (apžvalga)

Kino teatre žiūrint filmą „Tamsiausia valanda“ („Darkest Hour“, rež. Joe Wright, 2017) vis negalėjau atsikratyti pojūčio, jog tai yra savotiška praėjusių metų hito, Christopherio Nolano „Diunkerko“ („Dunkirk“, 2017) įžanga (prequel). Tačiau „Diunkerkas“ buvo įmantri ir sudėtinga simfonija, tuo tarpu „Tamsiausia ...

Skaityti »

Švarus pasakojimas apie purvą. „Valstybės paslaptis“ (apžvalga)

Netikros naujienos, žiniasklaidos krizė, diskusija: kas šiais laikais yra žurnalistas? Akademiniame ir viešajame diskursuose vis dažniau proklamuojama, kad žiniasklaida mirė, tegyvuoja KAŽKAS. Tačiau Steveno Spielbergo „Valstybės paslaptis“ (The Post, 2018) primena, kad demokratinei ir sveikai valstybei, žiniasklaida ir jos laisvė ...

Skaityti »

ŽE18. Už ką pasiryžęs mirti tu? Jeano-Pierre‘o Melville‘io filmų retrospektyva

Geriausių filmų negali atskirti nuo jų kūrėjų. Filmas, kuriame nematai kūrybinės grupės (nebūtinai tik režisieriaus) vidinės esybės yra ir visada bus anoniminis, o galiausiai liks pamirštas. Jeano-Pierre‘o Melville‘io filmų pagrindinis personažas yra jis pats – jo išgyvenimai, jo aplinka, jo ...

Skaityti »

ŽE18. Penki Jeanne‘os Moreau įsikūnijimai (apžvalga)

„Ta meilė“ (Cet amour-là, rež. Josée Dayan, 2000) 2001-ieji, Josée Daynas. Vienas paskutinių Jeanne‘os Moreau vaidmenų. Turbūt garsiausia auksinio prancūzų kino laikmečio aktorė šiame filme kitokia nei ją prisimena dauguma sinefilų. Gerokai vyresnė, prikimusi, nors vis dar stebinanti. Filmas pasakoja ...

Skaityti »

„Vandens forma“ – apie mus globojančius monstrus (apžvalga)

„Monstrai yra mūsų palaimingo netobulumo globėjai“, – taip sakė režisierius Guillermo del Toro, atsiimdamas „Auksinį gaublį“ už geriausią režisūrą. „Vandens forma“ (The Shape of Water, 2017) ir yra apie tai: apie netobulų žmonių susidūrimą su kitais netobulaisiais, apie žmogišką ryšį, ...

Skaityti »

„Black Nights“’17. Apie gyvenimą Disnėjaus pakraštyje pasakojantis „Floridos projektas“ (apžvalga)

Dar tik antra vasaros atostogų savaitė. Floridoje beprotiškai karšta – lauke ledų porcija pradeda tirpti akimirksniu. „Celebration“ – šiuo „Kool & The Gang“ funky hitu prasideda filmas. Išties, 4-iems vaikams šventė. Prasidėjo dar viena nerūpestinga vasara: ledai, žaidimai ir išdaigos. ...

Skaityti »

Iš Sovietų Sąjungos į išsvajotą laukinio kapitalizmo glėbį – tragikomiškame „Stebukle“ (apžvalga)

„Stebuklas“ – galbūt ne toks ir stebuklingas, bet savitas ir absurdiškas pirmasis režisierės Eglės Vertelytės ilgo metro vaidybinis filmas. Šis filmas – tai tik antrasis Lietuvos filmas patekęs į Toronto kino festivalį. Jis sulaukė daug teigiamų atsiliepimų, lyginamas su žinomo ...

Skaityti »

Užgniaužti „Telmos“ jausmai, neužgniaužtas žiūrovo nuobodulys (apžvalga)

Joachimas Trieras visuomet būna vienas laukiamiausių režisierių „Scanoramoje“. Užpernykštis „Garsiau už bombas“ (Louder than bombs, 2015) susilaukė žiūrovų antplūdžio, nors ir dažno jų nusivylimo, o didžiausi deimantai režisieriaus karjeroje – „Repriza“ (Reprise, 2006) ir „Oslas, rugpjūčio 31-oji“ (Oslo, August 31st, ...

Skaityti »

SCA`17. Paradoksalus Vakarų visuomenės „happyendas“ filme „Laiminga pabaiga“ (apžvalga)

Režisierius Michaelis Haneke savo filmais neretai pastato žiūrovą į nepatogią padėtį. Kritiškas žvilgsnis į visuomenę ir mus supančią informaciją verčia permąstyti, kiek mūsų nuosavos mintys, mūsų požiūris yra tikri, o kiek formuojami mus supančio vaizdinių ir garsų srauto. Naujausias režisieriaus ...

Skaityti »

„Žmogžudystė Rytų eksprese“ – nostalgiškas, bet nereikalingas „whodunit“ filmas (apžvalga)

Klasikinėmis Šekspyro adaptacijomis išgarsėjęs airių režisierius, aktorius, scenaristas ir, apskritai, kino juodadarbis Kennethas  Branaghas naujajam savo filmui adaptavo kito britų literatūros grando kūrinį – Agathos Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (1934). Nors atrodo, jog Šekspyrą ir Agathą Christie skiria šviesmečiai, tačiau ...

Skaityti »

SCA`17. „Vakarėlis“ – intelektualiojo elito pašaipa (apžvalga)

Jubiliejinę šių metų „Scanoramą“ atidarė filmas simbolišku pavadinimas „Vakarėlis“ (The Party, 2017). Puikus akcentas šventiškam vakarui. Tik antroji The Party reikšmė – partija – filmą apibūdina gerokai taikliau. Visi filmo veikėjai turi bendrus idealus, yra elitas, atstovauja skirtingas visuomenės grupes, ...

Skaityti »

F.W. Murnau „Nosferatu“ – tarpukario Lietuvoje nelegaliai demonstruotas festivalio „Scanorama 2017“ uždarymo filmas

2015 m. liepą šalia Berlyno įsikūrusių Stahnsdorfo kapinių prižiūrėtojas Olafas Ihlefeldtas jose aptiko kraupų radinį. Į vieną iš kapinėse esančių mauzoliejų buvo įsilaužta, mauzoliejuje buvęs karstas rastas atidarytas, o jame aštuntą dešimtmetį gulėjusiam kūnui trūko kaukolės. Karste ilsėjosi žymaus Vokietijos ...

Skaityti »

Darreno Aronofsky „motina!“ – sukurtas nekęsti (apžvalga)

Pagal nuo 1979-ųjų metų kino teatrų lankytojų nuomones apie premjerinius filmus tiriančios bendrovės „CinemaScore“ duomenis, žiūrovai naujajam šių laikų kino siurrealisto Darreno Aronfosky darbui, filmui „motina!“ (mother!, 2017), buvo negailestingi – filmas įvertintas prasčiausiu galimu „F“ balu. Tačiau ar filmas ...

Skaityti »

„Trys milijonai eurų“ – mažais žingsneliais į priekį (apžvalga)

„Trys milijonai eurų“ yra naujausias žinomo reklamų kūrėjo Tado Vidmanto filmas ir pirmasis su scenarijumi bei siužetu. Žodžiu, svarbus žingsnis jauno, bet jau, galima sakyti, kultinio popkultūros veikėjo karjeroje. Niekaip neišeina nuneigti, kad T. Vidmantas yra neeilinė figūra. Jis yra ...

Skaityti »

Kodėl nepasisekė „Sniego seniui“? (apžvalga)

Kažkuriuo periodu filmai, kuriuose pasirodydavo Michaelas Fassbenderis, žadėjo įdomų projektą, nesvarbu komercinį ar meninį. Steve` McQueeno filme „Gėda“ (Shame, 2011) įkūnytas Brandono veikėjas man vis išlieka vienu įsimintiniausių vaidmenų, kūniškai perteikiančių žmogaus vidinę kovą su savo troškimais. Deja, pastarieji metai ...

Skaityti »