Festivalių filmai

SCA`17. Paradoksalus Vakarų visuomenės „happyendas“ filme „Laiminga pabaiga“ (apžvalga)

Režisierius Michaelis Haneke savo filmais neretai pastato žiūrovą į nepatogią padėtį. Kritiškas žvilgsnis į visuomenę ir mus supančią informaciją verčia permąstyti, kiek mūsų nuosavos mintys, mūsų požiūris yra tikri, o kiek formuojami mus supančio vaizdinių ir garsų srauto. Naujausias režisieriaus ...

Skaityti »

SCA`17. „Aš nesu ragana“ – magiškas langas ir tamsus veidrodis (apžvalga)

Jeigu debiutinis Zambijoje gimusios ir Velse augusios režisierės Rungano Nyoni pilnametražis filmas „Aš nesu ragana“ (I Am Not a Witch, 2017) būtų rodomas tarpukario Lietuvoje, tai jis būtų pristatyti kaip tikra egzotika. „Sensacija! Raganų burtai, Afrikos dainos ir šokiai, nuostabūs ...

Skaityti »

SCA`17. „Vakarėlis“ – intelektualiojo elito pašaipa (apžvalga)

Jubiliejinę šių metų „Scanoramą“ atidarė filmas simbolišku pavadinimas „Vakarėlis“ (The Party, 2017). Puikus akcentas šventiškam vakarui. Tik antroji The Party reikšmė – partija – filmą apibūdina gerokai taikliau. Visi filmo veikėjai turi bendrus idealus, yra elitas, atstovauja skirtingas visuomenės grupes, ...

Skaityti »

F.W. Murnau „Nosferatu“ – tarpukario Lietuvoje nelegaliai demonstruotas festivalio „Scanorama 2017“ uždarymo filmas

2015 m. liepą šalia Berlyno įsikūrusių Stahnsdorfo kapinių prižiūrėtojas Olafas Ihlefeldtas jose aptiko kraupų radinį. Į vieną iš kapinėse esančių mauzoliejų buvo įsilaužta, mauzoliejuje buvęs karstas rastas atidarytas, o jame aštuntą dešimtmetį gulėjusiam kūnui trūko kaukolės. Karste ilsėjosi žymaus Vokietijos ...

Skaityti »

SCA`17. Didysis visuomenės kritikas – režisierius Michaelis Haneke

Režisierius Michaelis Haneke pažįstamas didžiajai kino mylėtojų auditorijai. Šaltas stilius, kritiškas žvilgsnis į visuomenę, savotiškas abejingumas ir smurtas – tai vienija šio režisieriaus filmus. M. Hanekės filmai niekada nebus lengvas pasirinkimas, todėl kad jų žiūrėjimas nesukelia malonių emocijų, o dažniausiai ...

Skaityti »

NK17. „Ledo ir nikelio mėnulis“ – žmogiškumo ugnis ledo ir nikelio mieste (apžvalga)

Dokumentika – vienas iš tų žanrų, kuris vietoje eskapizmo labai dažnai realybę ir kasdienybę priartinama taip arti, kad tampa sunku kvėpuoti. „Nepatogaus kino“ festivalyje rodomas François Jacobo dokumentinis filmas „Ledo ir nikelio mėnulis“ (Sur la lunde de nickel, 2017) yra ...

Skaityti »

NK17. „Aš nesu tavo negras“: oratoriaus kalba (apžvalga)

Garsus rašytojas, kovotojas už žmogaus teises, neįtikėtinas oratorius Jamesas Baldwinas turėjo ambicingų planų papasakoti Amerikos rasizmo ir segregacijos istoriją, pasitelkiant trijų pilietinių teisių judėjimo lyderių ir aktyvistų – Medgaro Everso, Malcolmo X, Martino Lutherio Kingo – gyvenimus. Deja, šio sumanymo ...

Skaityti »

VDFF`17. Kaip išgyventi? – „Išlikimo metodas“ su žiupsneliu šviesos prieskonio (apžvalga)

„Miręs poetas nerašo.“ Tokia paprasta tiesa. Todėl reikalingas išlikimo metodas, kuris leis išgyventi kančią. Su kančia reikia susigyventi, ją reikia išgyventi, joje reikia būti, tada galėsi rašyti. Apie tai yra Michelio Houellebecqo esė „Išlikti gyvam“ (1991) ir pagal ją sukurtas ...

Skaityti »

VDFF`17. „Minant kadre“/„Nematomas kadras“ – minant tarp dviejų dešimtmečių (apžvalga)

1988-aisiais metais režisierė Cynthia Beatt pasodina dvidešimt kelerių Tildą Swinton ant dviračio ir seka jos važiavimą Berlyno gatvėmis. Taip gimsta pusvalandžio trukmės dokumentinis filmas „Minant kadre“ (Cycling the Frame, 1988). 2009-aisiais C. Beatt, T. Swinton ir Berlynas susitinka dar kartą. ...

Skaityti »

VDFF17. Dialogas tarp vaizdo ir muzikos Artavazdo Pelešiano retrospektyvoje (apžvalga)

  Jeanas Lucas Godard’as lygino filmo montažą su Temidės svarstyklėmis. François Truffaut yra sakęs, kad montažas negali pakenkti filmui, priešingai – jis suteikia galimybę eksperimentuoti ir atlikti tam tikras korekcijas. Orsonas Welles‘as netgi, esant būtinybei, montuojant filmą buvo pasirengęs koreguoti ...

Skaityti »

KP`17. Nuviliantis Ewano McGregoro režisūrinis debiutas „Amerikietiškoje pastoralėje“ (apžvalga)

„Amerikietiška pastoralė“ (American Pastoral, 2016) – ilgai lauktas aktoriaus Ewano McGregoro režisūrinis debiutas. Šis filmas yra pirmasis ambicingas aktoriaus žingsnis žengti režisieriaus keliu. Seniai norėjusiam užsiimti šį vaidmenį Ewanui McGregorui netikėtai atsirado pasiūlymas imtis šio didelio projekto. Filmo scenarijus sukurtas ...

Skaityti »

KP`17. „Visos nemiegotos naktys“: jaunystės poezija, beprasmybės grožis

Jie patys iki galo netiki savo deklamuojama (deklaruojama?) poezija, savo filosofija. Jie stengiasi būti gerais pagrindiniais aktoriais savo pačių kuriamame spektaklyje – savo gyvenime, sudėliotame iš mažyčių naktinių etiudų. Tai – jaunystė. Tai laikas, kai blyksteli kaip kometa, nori išragauti ...

Skaityti »

KP`17. Cristi Puiu „Sieranevada“. Kuklus rumunų Naujosios bangos žavesys (apžvalga)

Apie rumunų Naująją bangą pradėta kalbėti daugiau negu prieš dešimtmetį, kai Cristi Puiu „Pono Lazaresku mirtis“ (The Death of Mr. Lazarescu, 2005) nugalėjo antroje pagal svarbumą Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“, Corneliu Porumboiu „12:08 į Rytus nuo Bukarešto“ (12:08 ...

Skaityti »

KP`17. „Moteris ir ledynas“: stebėjimas prisėdus ant debesies (apžvalga)

Poetinės dokumentikos kūrėjas Audrius Stonys viename interviu sakė, kad vaikystėje norėjo pamatyti, kaip pasaulis atrodo atsisėdus ant debesies. Filmas „Moteris ir ledynas“ (Woman and the Glacier, 2016) gana tiksliai atitinka jo vaikystės svają. Sėdėdama nedidelėje „Pasakos“ kino salėje atsidūriau tarytum ...

Skaityti »

KP`17. Animacinė dokumentinė pasaka – „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (apžvalga)

Kas buvo Jurgis Zauerveinas? Žmogus keliautojas, mažųjų kalbų saugotojas, reikšminga didžiajai daliai Europos tautų asmenybė. Tad kodėl Lietuvoje apie jį žinoma taip mažai? Siekdami užpildyti šią spragą lietuvių, lenkų ir norvegų kino kūrėjai suvienijo jėgas ir sukūrė filmą „Žmogus, kuris ...

Skaityti »

KP`17. „Lietuvių filmų premjeros“: trumpametražių filmų programa (apžvalga)

„Kino pavasaryje“ parodyta pirmoji programos „Lietuvių filmų premjeros“ dalis, sudaryta iš šešių trumpametražių filmų. Naujausius darbus pristatė režisieriai Tomas Ramanauskas, Karolis Kaupinis, Gediminas Šiaulys, Kamilė Milašiūtė, Gerda Paliušytė ir Elvina Nevardauskaitė su Davidu Heinemannu. Programą sudarė du animaciniai filmai, du ...

Skaityti »

KP`17. „Malholando kelias“ – tikrosios Kalifornijos svajos (apžvalga)

Geriausias šio amžiaus filmas, tamsus, siurrealistinis, sudėtingos struktūros, dėl kurios teisingos versijos iki šiol vyksta aktyvios diskusijos, bei praėjusių metų hitas, spalvingas, lengvas, smagiai pramoginis. Ką bendro turi šie du filmai? Iš esmės viską. Jie pasakoją tą pačią istoriją. Apie ...

Skaityti »

KP`17. „Vandenis“: nepasiduoti kompromisui, nesitraukti, neišnykti (apžvalga)

Šiemet „Kino pavasaris“ kaip niekada džiugina dėmesį prikaustančių moterų portretais. Vien atidarymo ir uždarymo filmų pasirinkimas – Paulo Verhoeveno  „Ji“ (Elle, 2016) ir Juliano Rosefeldto „Manifestas“ (Manifesto, 2017), su ypač stipriais Isabelle Huppert bei Cate Blanchett vaidmenimis – atrodo kaip ...

Skaityti »

KP`17. Abbaso Kiarostami filmų retrospektyva: „Te vėjas mus nuneš“

Kas tokio slypi kadre, kuriame vienišas automobilis vingiuoja, išnykdamas iš akiračio ir vėl pasirodydamas sodriai rudame akmeningame kraštovaizdyje? Kodėl kvapą gniaužia vėjyje siūbuojantys auksiniai javai, apsupę vis mažėjančias, galiausiai išnykstančias motoroleriu pralekiančių vyriškių figūras? Arba paprasčiausias kasdienis gestas – vyras, ...

Skaityti »

KP`17. Apgaulės ir seksualumo žaidimas gotikiniame trileryje „Tarnaitė“ (apžvalga)

Naujausias Pietų Korėjos režisieriaus Park Chan-wooko filmas „Tarnaitė“ (The Handmaiden, 2016) – mįslingas, seksualus ir intriguojantis trileris, kuriame tvyro tamsa, tačiau jame išsiskleidžia naivi ir tyra meilės istorija, skleidžainti šviesos blyksnius. Park Chan-wookas studijavo filosofiją, bet pamatęs Alfredo Hitchcocko „Vertigo“ ...

Skaityti »

KP`17: Kelly Reichardt „Tikros moterys“ apie tarpusavio santykių komunikacijos problemas (apžvalga)

Kelly Reichardt karjeros pradžioje teko dirbti su Halu Hartley, Normanu René ir Toddu Haynesu. Su pastaruoju ji susipažino debiutinės režisieriaus juostos „Nuodai“ (Poison, 1991) filmavimo metu. Kelly Reichardt buvo atsakinga už darbą su rekvizitais. Ilgainiui ši pažintis virto nuoširdžia dviejų ...

Skaityti »

KP`17. Kur veda Agnieszkos Holland „Pėdsakas“? (apžvalga)

Tiek originalus lenkiškas, tiek angliškas naujojo kino veteranės Agnieszkos Holland filmo pavadinimo vertimas yra gana retai naudojami terminai. Lenkiškas „Pokot“ pavadinimas apibūdina medžioklėje nušautų žvėrių skaičių, angliškasis „Spoor“ – medžiojamų žvėrių paliktą pėdsakų taką. Lietuviškasis vertimas „Pėdsakas“ atrodo paprastesnis terminas. ...

Skaityti »

KP`17. „Nocturama“ – tokia estetiška ir tokia trikdanti (apžvalga)

„Nocturama“ (2016) – filmas, kuriame rodoma jaunų Paryžiaus teroristų pusė gyvenimo paros – nuo nusikaltimo įvykdymo iki po jo užklumpančių laukimo ir nežinios.  Svarbu paminėti, jog filmas buvo sukurtas dar iki teroristinių įvykių Prancūzijoje ir apie juos nekalbama. Netgi būtų ...

Skaityti »

KP`17. Triptikas „Mėnesienoje“ (apžvalga)

Greičiausiai iki praeitų metų Barry Jenkinso pavardės nebuvote net girdėję. Nieko keisto. „Mėnesieną“ sukūrusiam režisieriui tai tik antras pilnametražis filmas, o jo prieš aštuonerius metus pasirodžiusios debiutinės mumblecore juostos „Vaistai nuo melancholijos“ (Medicine for Melancholy, 2008) nepastebėjo tiek žiūrovai, tiek ...

Skaityti »

KP`17. „Ji“ – lūkesčių laužytoja, ji – kerinti aktorė (apžvalga)

Yra toks filmų tipas – paverkimai. Arba „visos gyvenimo nelaimės“. Ten herojus ištinka smarkūs gyvenimo sukrėtimai, dėl kurių veikėjai arba apdovanojami (siužetas: vargšas trečiasis brolis, kuris užkariauja princesės širdį), arba lieka didvyriškais kankiniais. Tokie filmai kviečia pažiūrėti, kaip ten gyvenime ...

Skaityti »