Festivalių filmai

ŽE18. Už ką pasiryžęs mirti tu? Jeano-Pierre‘o Melville‘io filmų retrospektyva

Geriausių filmų negali atskirti nuo jų kūrėjų. Filmas, kuriame nematai kūrybinės grupės (nebūtinai tik režisieriaus) vidinės esybės yra ir visada bus anoniminis, o galiausiai liks pamirštas. Jeano-Pierre‘o Melville‘io filmų pagrindinis personažas yra jis pats – jo išgyvenimai, jo aplinka, jo ...

Skaityti »

ŽE18. Penki Jeanne‘os Moreau įsikūnijimai (apžvalga)

„Ta meilė“ (Cet amour-là, rež. Josée Dayan, 2000) 2001-ieji, Josée Daynas. Vienas paskutinių Jeanne‘os Moreau vaidmenų. Turbūt garsiausia auksinio prancūzų kino laikmečio aktorė šiame filme kitokia nei ją prisimena dauguma sinefilų. Gerokai vyresnė, prikimusi, nors vis dar stebinanti. Filmas pasakoja ...

Skaityti »

„Black Nights“’17. Apie gyvenimą Disnėjaus pakraštyje pasakojantis „Floridos projektas“ (apžvalga)

Dar tik antra vasaros atostogų savaitė. Floridoje beprotiškai karšta – lauke ledų porcija pradeda tirpti akimirksniu. „Celebration“ – šiuo „Kool & The Gang“ funky hitu prasideda filmas. Išties, 4-iems vaikams šventė. Prasidėjo dar viena nerūpestinga vasara: ledai, žaidimai ir išdaigos. ...

Skaityti »

Iš Sovietų Sąjungos į išsvajotą laukinio kapitalizmo glėbį – tragikomiškame „Stebukle“ (apžvalga)

„Stebuklas“ – galbūt ne toks ir stebuklingas, bet savitas ir absurdiškas pirmasis režisierės Eglės Vertelytės ilgo metro vaidybinis filmas. Šis filmas – tai tik antrasis Lietuvos filmas patekęs į Toronto kino festivalį. Jis sulaukė daug teigiamų atsiliepimų, lyginamas su žinomo ...

Skaityti »

Užgniaužti „Telmos“ jausmai, neužgniaužtas žiūrovo nuobodulys (apžvalga)

Joachimas Trieras visuomet būna vienas laukiamiausių režisierių „Scanoramoje“. Užpernykštis „Garsiau už bombas“ (Louder than bombs, 2015) susilaukė žiūrovų antplūdžio, nors ir dažno jų nusivylimo, o didžiausi deimantai režisieriaus karjeroje – „Repriza“ (Reprise, 2006) ir „Oslas, rugpjūčio 31-oji“ (Oslo, August 31st, ...

Skaityti »

SCA`17. Paradoksalus Vakarų visuomenės „happyendas“ filme „Laiminga pabaiga“ (apžvalga)

Režisierius Michaelis Haneke savo filmais neretai pastato žiūrovą į nepatogią padėtį. Kritiškas žvilgsnis į visuomenę ir mus supančią informaciją verčia permąstyti, kiek mūsų nuosavos mintys, mūsų požiūris yra tikri, o kiek formuojami mus supančio vaizdinių ir garsų srauto. Naujausias režisieriaus ...

Skaityti »

SCA`17. „Vakarėlis“ – intelektualiojo elito pašaipa (apžvalga)

Jubiliejinę šių metų „Scanoramą“ atidarė filmas simbolišku pavadinimas „Vakarėlis“ (The Party, 2017). Puikus akcentas šventiškam vakarui. Tik antroji The Party reikšmė – partija – filmą apibūdina gerokai taikliau. Visi filmo veikėjai turi bendrus idealus, yra elitas, atstovauja skirtingas visuomenės grupes, ...

Skaityti »

F.W. Murnau „Nosferatu“ – tarpukario Lietuvoje nelegaliai demonstruotas festivalio „Scanorama 2017“ uždarymo filmas

2015 m. liepą šalia Berlyno įsikūrusių Stahnsdorfo kapinių prižiūrėtojas Olafas Ihlefeldtas jose aptiko kraupų radinį. Į vieną iš kapinėse esančių mauzoliejų buvo įsilaužta, mauzoliejuje buvęs karstas rastas atidarytas, o jame aštuntą dešimtmetį gulėjusiam kūnui trūko kaukolės. Karste ilsėjosi žymaus Vokietijos ...

Skaityti »

NK17. „Ledo ir nikelio mėnulis“ – žmogiškumo ugnis ledo ir nikelio mieste (apžvalga)

Dokumentika – vienas iš tų žanrų, kuris vietoje eskapizmo labai dažnai realybę ir kasdienybę priartinama taip arti, kad tampa sunku kvėpuoti. „Nepatogaus kino“ festivalyje rodomas François Jacobo dokumentinis filmas „Ledo ir nikelio mėnulis“ (Sur la lunde de nickel, 2017) yra ...

Skaityti »

NK17. „Aš nesu tavo negras“: oratoriaus kalba (apžvalga)

Garsus rašytojas, kovotojas už žmogaus teises, neįtikėtinas oratorius Jamesas Baldwinas turėjo ambicingų planų papasakoti Amerikos rasizmo ir segregacijos istoriją, pasitelkiant trijų pilietinių teisių judėjimo lyderių ir aktyvistų – Medgaro Everso, Malcolmo X, Martino Lutherio Kingo – gyvenimus. Deja, šio sumanymo ...

Skaityti »

VDFF`17. Kaip išgyventi? – „Išlikimo metodas“ su žiupsneliu šviesos prieskonio (apžvalga)

„Miręs poetas nerašo.“ Tokia paprasta tiesa. Todėl reikalingas išlikimo metodas, kuris leis išgyventi kančią. Su kančia reikia susigyventi, ją reikia išgyventi, joje reikia būti, tada galėsi rašyti. Apie tai yra Michelio Houellebecqo esė „Išlikti gyvam“ (1991) ir pagal ją sukurtas ...

Skaityti »

VDFF`17. „Minant kadre“/„Nematomas kadras“ – minant tarp dviejų dešimtmečių (apžvalga)

1988-aisiais metais režisierė Cynthia Beatt pasodina dvidešimt kelerių Tildą Swinton ant dviračio ir seka jos važiavimą Berlyno gatvėmis. Taip gimsta pusvalandžio trukmės dokumentinis filmas „Minant kadre“ (Cycling the Frame, 1988). 2009-aisiais C. Beatt, T. Swinton ir Berlynas susitinka dar kartą. ...

Skaityti »

VDFF17. Dialogas tarp vaizdo ir muzikos Artavazdo Pelešiano retrospektyvoje (apžvalga)

  Jeanas Lucas Godard’as lygino filmo montažą su Temidės svarstyklėmis. François Truffaut yra sakęs, kad montažas negali pakenkti filmui, priešingai – jis suteikia galimybę eksperimentuoti ir atlikti tam tikras korekcijas. Orsonas Welles‘as netgi, esant būtinybei, montuojant filmą buvo pasirengęs koreguoti ...

Skaityti »

KP`17. Nuviliantis Ewano McGregoro režisūrinis debiutas „Amerikietiškoje pastoralėje“ (apžvalga)

„Amerikietiška pastoralė“ (American Pastoral, 2016) – ilgai lauktas aktoriaus Ewano McGregoro režisūrinis debiutas. Šis filmas yra pirmasis ambicingas aktoriaus žingsnis žengti režisieriaus keliu. Seniai norėjusiam užsiimti šį vaidmenį Ewanui McGregorui netikėtai atsirado pasiūlymas imtis šio didelio projekto. Filmo scenarijus sukurtas ...

Skaityti »

KP`17. „Visos nemiegotos naktys“: jaunystės poezija, beprasmybės grožis

Jie patys iki galo netiki savo deklamuojama (deklaruojama?) poezija, savo filosofija. Jie stengiasi būti gerais pagrindiniais aktoriais savo pačių kuriamame spektaklyje – savo gyvenime, sudėliotame iš mažyčių naktinių etiudų. Tai – jaunystė. Tai laikas, kai blyksteli kaip kometa, nori išragauti ...

Skaityti »

KP`17. Cristi Puiu „Sieranevada“. Kuklus rumunų Naujosios bangos žavesys (apžvalga)

Apie rumunų Naująją bangą pradėta kalbėti daugiau negu prieš dešimtmetį, kai Cristi Puiu „Pono Lazaresku mirtis“ (The Death of Mr. Lazarescu, 2005) nugalėjo antroje pagal svarbumą Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“, Corneliu Porumboiu „12:08 į Rytus nuo Bukarešto“ (12:08 ...

Skaityti »

KP`17. „Moteris ir ledynas“: stebėjimas prisėdus ant debesies (apžvalga)

Poetinės dokumentikos kūrėjas Audrius Stonys viename interviu sakė, kad vaikystėje norėjo pamatyti, kaip pasaulis atrodo atsisėdus ant debesies. Filmas „Moteris ir ledynas“ (Woman and the Glacier, 2016) gana tiksliai atitinka jo vaikystės svają. Sėdėdama nedidelėje „Pasakos“ kino salėje atsidūriau tarytum ...

Skaityti »

KP`17. Animacinė dokumentinė pasaka – „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (apžvalga)

Kas buvo Jurgis Zauerveinas? Žmogus keliautojas, mažųjų kalbų saugotojas, reikšminga didžiajai daliai Europos tautų asmenybė. Tad kodėl Lietuvoje apie jį žinoma taip mažai? Siekdami užpildyti šią spragą lietuvių, lenkų ir norvegų kino kūrėjai suvienijo jėgas ir sukūrė filmą „Žmogus, kuris ...

Skaityti »

KP`17. „Lietuvių filmų premjeros“: trumpametražių filmų programa (apžvalga)

„Kino pavasaryje“ parodyta pirmoji programos „Lietuvių filmų premjeros“ dalis, sudaryta iš šešių trumpametražių filmų. Naujausius darbus pristatė režisieriai Tomas Ramanauskas, Karolis Kaupinis, Gediminas Šiaulys, Kamilė Milašiūtė, Gerda Paliušytė ir Elvina Nevardauskaitė su Davidu Heinemannu. Programą sudarė du animaciniai filmai, du ...

Skaityti »

KP`17. „Malholando kelias“ – tikrosios Kalifornijos svajos (apžvalga)

Geriausias šio amžiaus filmas, tamsus, siurrealistinis, sudėtingos struktūros, dėl kurios teisingos versijos iki šiol vyksta aktyvios diskusijos, bei praėjusių metų hitas, spalvingas, lengvas, smagiai pramoginis. Ką bendro turi šie du filmai? Iš esmės viską. Jie pasakoją tą pačią istoriją. Apie ...

Skaityti »

KP`17. „Vandenis“: nepasiduoti kompromisui, nesitraukti, neišnykti (apžvalga)

Šiemet „Kino pavasaris“ kaip niekada džiugina dėmesį prikaustančių moterų portretais. Vien atidarymo ir uždarymo filmų pasirinkimas – Paulo Verhoeveno  „Ji“ (Elle, 2016) ir Juliano Rosefeldto „Manifestas“ (Manifesto, 2017), su ypač stipriais Isabelle Huppert bei Cate Blanchett vaidmenimis – atrodo kaip ...

Skaityti »

KP`17. Abbaso Kiarostami filmų retrospektyva: „Te vėjas mus nuneš“

Kas tokio slypi kadre, kuriame vienišas automobilis vingiuoja, išnykdamas iš akiračio ir vėl pasirodydamas sodriai rudame akmeningame kraštovaizdyje? Kodėl kvapą gniaužia vėjyje siūbuojantys auksiniai javai, apsupę vis mažėjančias, galiausiai išnykstančias motoroleriu pralekiančių vyriškių figūras? Arba paprasčiausias kasdienis gestas – vyras, ...

Skaityti »

KP`17. Apgaulės ir seksualumo žaidimas gotikiniame trileryje „Tarnaitė“ (apžvalga)

Naujausias Pietų Korėjos režisieriaus Park Chan-wooko filmas „Tarnaitė“ (The Handmaiden, 2016) – mįslingas, seksualus ir intriguojantis trileris, kuriame tvyro tamsa, tačiau jame išsiskleidžia naivi ir tyra meilės istorija, skleidžainti šviesos blyksnius. Park Chan-wookas studijavo filosofiją, bet pamatęs Alfredo Hitchcocko „Vertigo“ ...

Skaityti »