Filmų apžvalgos

„Glorija“ – 19-ojo „Kino pavasario“ atidarymo filmas

Festivalių atidarymai įprastai pritraukia daugybę žmonių, todėl ne paslaptis, kad kartais bandoma „sugudrauti“ siekiant sukelti didesnį susidomėjimą filmu, kuris pro dažno žiūrovo, kruopščiai sudarinėjančio ilgus norimų pamatyti filmų sąrašus, akis tiesiog galėtų praslysti. Šiemet tokios gudrybės net neprireikė, todėl norisi ...

Skaityti »

„Nesamasis laikas“: nostalgiška kelionė į „čia ir dabar“ būseną

„Nesamojo laiko“ (2014) anonsas kino teatre tikrai gali suintriguoti: filmas atrodo labai patraukliai, sujungiantis dramą apie vaikystės draugus, meilės liniją ir netgi trilerio elementus. Ne iki galo atskleisti siužeto vingiai, ligoninės palata, prarasta atmintis, neaiški baisi nelaimė? Gal kažkas panašaus ...

Skaityti »

„Santa“ – gardus kąsnis po „pigių“ lietuvių kino premjerų

Per paskutinius du mėnesius Lietuvos kino teatrus užplūdo stambiausi ir brangiausi mūsų kūrėjų kino darbai, ruošti praėjusiems ir šiems metams. Imta juokauti, kad kone kiekvieną savaitę sulaukiame po lietuvišką kino premjerą. Sausio paskutinę dieną Lietuvos kino teatruose pasirodė režisieriaus Mariaus ...

Skaityti »

„Mano gražioji mergaitė“. Filmas apie bręstančią režisierę?

Šių metų „Žiemos ekranų“ maratoną pradėjau ne nuo režisieriaus Yolande Moreau filmo „Anri“ (2013), kuris buvo pristatytas atidaryme, o nuo Shalimar Preuss darbo „Mano gražioji mergaitė“ (Ma belle gosse, 2013). Dažniausia prancūzų kine debiutuojančių režisierių tema – brendimas, savęs ieškojimai. ...

Skaityti »

Išlikimo menas Davido O. Russello „Amerikietiškoje aferoje“

Davidas O. Russellas – neįprastas režisierius, puikiai įvaldęs tragikomedijos žanrą, tačiau niekada nebijantis eksperimentuoti ir toliau. Jo filmai visada išsiskiria puikiu scenarijumi, originaliais dialogais, nebanaliu humoru bei nepriekaištinga aktorių vaidyba. Jo karjera prasidėjo nuo „Sundance“ kino festivalyje žiūrovų simpatijos apdovanojimą ...

Skaityti »

Emilio Vėlyvio „Redirected / Už Lietuvą!“ – Puntuko akmuo Lietuvos rūtų darželyje

Provokuojanti ir intriguojanti reklamos kampanija davė lauktą rezultatą – it prie karštų bandelių kino teatruose nusidriekusios eilės, atšaukti kitų filmų seansai, pasipiktinimo ir susižavėjimo šūksniai. Tokį precedento neturintį bruzdesį sukėlė ilgai lauktas „Redirected / Už Lietuvą!“ pasirodymas didžiuosiuose ekranuose. Emilis ...

Skaityti »

Antros „Kerės“ nereikia

„Kerė“ (Carrie, 2013). Nežinia, kaip tai įvardinti – pagal Stepheno Kingo romaną 1976 metais sukurto ir siaubo klasika vadinamo to paties pavadinimo filmo nauja versija? Geresnė kopija? Atkartojimas? Nei vienas iš šių klausimų netinka. Istorijos pristatinėti irgi nesinori. Juk viskas ...

Skaityti »

Fransua Ozono „Jauna ir graži“. Niekas nebūna rimtas septyniolikos?

jauna ir grazi

„Scanoramos“ metu pristatinėdama naujausią Fransua Ozono filmą „Jauna ir graži“ (Jeune & jolie, 2013) kino salėje susirinkusiems žiūrovams, Gražina Arlickaitė pavadino režisierių sėkmės džentelmenu, kuris nuolat, ieškodamas ryšio su savo žiūrovu, stengiasi išlaikyti autoriniams filmams būdingus bruožus. Dauguma jo filmų ...

Skaityti »

„Lenktynės“. Koks turi būti tikrasis čempionas?

Pirmą kartą „Formulės-1“ lenktynes pamačiau prieš devynerius metus. Sunku pasakyti, kas tuo metu keturiolikmetę sužavėjo labiausiai: bolidų greitis, variklių garsas, lenktynininkų drąsa, aerodinaminių sprendimų grožis ar lenktynių metu atsirandantis jaudulys, prilygstantis net ir labiausiai įtempto siužeto trileriui. Žinoma, šiuolaikinė „Formulė-1“ ...

Skaityti »

„Purvas“: visur galioja tos pačios taisyklės

Prieš septyniolika metų pasirodžiusioje kultinio Irvino Welsho romano ekranizacijoje „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting, 1996) buvo samprotaujama: „Pasirink gyvenimą. Pasirink darbą. Pasirink ateitį… Bet kam to reikia?“. Danny Boyle`o režisuota juosta apie keturis narkomanus iš Edinburgo akimirksniu sulaukė skandalingo populiarumo. Nesvarbu, prieš ...

Skaityti »

Baltai juoda afera su Johnu Cassavetesu

Juoda. Balta. Lėtas veiksmas su staigiais įvykių posūkiais, ilgi monologai, prasmė, kurios kartais taip trūksta odiniais herojų rūbais apsitempusių veikėjų pokalbiuose. Gyvenimiška, pažįstama arba „girdėta“ istorija. Čia kalbu apie Johno Cassaveteso „Veidus“ (Faces, 1968). Bet daug kas tiktų ir kitiems ...

Skaityti »

„Salvo“ – stebuklas įmanomas tik tarp dviejų žmonių

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ Lietuvos žiūrovams suteikė progą pamatyti debiutinį pilnametražį italų režisierių Fabio Grassadonia ir Antonio Piazza darbą „Salvo“ (Salvo, 2013), geriausiu pripažintu Kanų Tarptautinės kritikų savaitės žiuri. Filmas nukelia į Siciliją, tačiau jame neišvysime turistams skirtų, lankstinukų ...

Skaityti »