fbpx
Naujienos, Scanorama

„Scanoramoje“ – rudens darganas išvaikysiančios kino išpažintys

Kadras iš filmo „45 metai“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „45 metai“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Lapkričio 5-ąją prasidėsiančio 13-ojo Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje lietuvių laukia tai, kas svarbiausiuose Europos kino festivaliuose sujaudino ir visko mačiusius kino kritikus, ir reikliausius žiūrovus. Meistriškumą įrodę režisieriai ir „Scanoramos“ lankytojų jau pamėgti aktoriai – apdovanotose ir abejingų nepalikusiose dramose apie gyvenimą be pagražinimų.

13-ojoje „Scanoramoje“ žiūrovai pasimatys su viena įtakingiausių britų aktorių Charlotte Rampling – naujoje režisieriaus Andrew Haigh’o dramoje „45 metai“ (45 Years, 2015). Už pagrindinius vaidmenis šiame filme Charlotte Rampling ir britų aktorius Tomas Courtenay’us Berlyno kino festivalyje buvo pripažinti geriausiais aktoriais ir apdovanoti „Sidabrinio lokio“ prizais. Filme – santykių krizės užklupta brandi pora, kurios 45-ųjų santuokos metinių šventę aptemdo ir šeimos pamatus supurto iš praeities išnirusi paslaptis.

„Oskaro“ laureatė Juliette Binoche pelnytai gali vadintis viena mylimiausių „Scanoramos“ aktorių. Šiemet festivalyje žiūrovų jau kone tradiciškai laukia dar vienas jos vaidmuo – naujausiame italų kino režisieriaus Piero Messina darbe „Laukimas“ (The Wait, 2015). P. Messina Paolo Sorrentino filme „Didis grožis“ dirbo režisieriaus asistentu. Jaudinanti drama, šiemet dalyvavusi Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje, atskleidžia dviejų vieną vyrą mylinčių moterų santykius. Sužadėtinė ir vaikino motina laukia, kol šis grįš namo. Viena jų žino, jog tai jau niekada neįvyks, tačiau nedrįsta to ištarti garsiai. Pasak P. Messinos, sukurti šią istoriją jį įkvėpė bičiulio pasakojimas apie tėvą, kuris, slegiamas sūnaus netekties, įtikino save, jog šis išvykęs tik trumpam ir netrukus grįš namo.

Iki ašarų sujaudins ir Kanų kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavęs norvegų režisieriaus Joachimo Triero filmas „Garsiau už bombas“ (Louder Than Bombs, 2015). J. Trieras „Scanoramos“ žiūrovams gerai žinomas – anksčiau festivalyje buvo rodytas jo filmas „Oslas, rugpjūčio 31-oji“, bet tai pirmasis režisieriaus darbas anglų kalba. Šįkart filme, kuriame pagrindiniai vaidmenys patikėti prancūzų kino žvaigždei Isabelle’i Huppert, Holivudo aktoriui Jesse’iui Eisenbergui ir airiui Gabrieliui Byrne, narpliojama sudėtinga žuvusios karo fotografės šeimos drama. Tėvo ir sūnaus prisiminimai apie motiną bei žmoną, persmelkti skausmo, ilgesio ir pykčio, tačiau jų istorija kupina skandinaviško humoro ir šilumos.

Žiūrovai „Scanoramoje“ išvys ir italų kino legendos Nanni Moretti satyrinę drama „Mano motina“ (Mia madre, 2015), kuriai šių metų Kano kino festivalyje atiteko Ekumeninės žiuri prizas. Filme drauge su italų kino žvaigžde Margherita Buy bei „Auksinio gaublio“ laureatu Johnu Turturro vaidina ir pats režisierius. Bet asmeninio gyvenimo detalių filme yra ir daugiau – tai pusiau autobiografinė paties N. Morretti istorija, kurioje pasakojama apie asmeninę ir karjeros krizę išgyvenančią režisierę Margeritą. Iššūkiai darbe ir sunkiai serganti motina – neleidžia jai atsikvėpti nė akimirkai, ir kai, rodos, viskas ir taip slysta iš rankų – į filmavimo aikštelę atvyksta aktorius, dar labiau sujauksiantis visas kortas.

Komentarai
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra didžiausias ir svarbiausias rudens sezono kino renginys Lietuvoje. Nuolat augdama ir plėsdamasi „Scanorama“ lieka ištikima savo principams ir vertybėms: dalintis geriausių filmų atradimais, provokuoti diskusijas, formuoti diskursus su kūrėjais ir ieškoti atsakymų į kinui aktualius klausimus. Todėl kiekvienų metų lapkričio mėnesį keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) vykstantis festivalis, per kone dvi savaites žiūrovams pristato daugiau nei 100 įdomiausių ir vertingiausių pastarųjų metų Europos kino kūrinių, kviečia į susitikimus su reikšmingiausiais šiuolaikiniais kino kūrėjais ir į akistatą su pačiais savimi.