„Scanoramos“ konkursinėje programoje karaliauja moterys

Programos „Naujasis Baltijos kinas“ pristatymas

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ paskelbė lietuviškus filmus, atrinktus į konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) ir pretenduojančius į geriausio lietuviško trumpametražio filmo apdovanojimą. Devintus metus iš eilės rengiamą konkursinę programą šiemet vienija ne tik trumpas metras – visus atrinktus filmus režisavo moterys.

„Prasidedant devintajam „Naujojo Baltijos kino“ sezonui galime didžiuotis Lietuvos kūrėjų sėkmės istorijomis – konkurso laureatai sėkmingai tęsia savo kūrybinį kelią, tampa pripažintais režisieriais ir ryškiais kino industrijos veidais. Prieš devynerius metus kurdami NBK ieškojome prasmės ir galvojome, kaip „Scanorama“ galėtų prisidėti prie kino industrijos puoselėjimo ir augimo. Dalinti apdovanojimus pripažintiems Europos kino veteranams neatrodė tinkamas kelias, todėl pasirinkome kurti platformą, kuri taptų jaunųjų Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių režisierių tramplinu į platesnius vandenis,“ – kalbėjo dr. Gražina Arlickaitė, „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė.

Šiemet NBK konkurse – žanrų, stilių ir temų įvairovė. Trumpametražiuose filmuose atskleidžiamos temos darosi vis drąsesnės, jauni kūrėjai išbando naujas technikas ir ieško savito vizualinio braižo. Jaunieji režisieriai nebijo rinktis sudėtingų formatų – šiemet į konkursine programą po ilgo laiko pateko kruopštus lėlinės animacijos filmas, pakeliantis jaunųjų kūrėjų profesionalumą į naują lygmenį. 

NBK konkursui nominuoti lietuviški filmai 

„Gimimas“ (rež. Eglė Mameniškytė) 

Reklama

Nepaprastai estetiškas, kruopštus, netikėtai nejaukios atmosferos kupinas filmas, vaizduojantis baimę miškui. Atrankos komisiją filmas sužavėjo subtilia animacijos technika, kurios dėka pavyko sukurti mistišką, tačiau nuo realybės nenutolusią atmosferą. Visa tai žiūrovą kausto iki paskutinės filmo sekundės.

Jaunoji režisierė prisipažįsta, kad filmo idėją paskatino asmeniniai patyrimai. „Man miškas, kur nuolat knibžda gyvybė, visada kėlė nerimą. Eksperimentuodama animacijos technika, nutariau kalbėti apie baimę miškui, jo tankmei ir viskam, ko miške negali pamatyti, bet gali labai stipriai jausti – tą jausmą ir norėjau perteikti žiūrovui. Būna pojūčių teatras, o aš norėjau sukuti pojūčių kiną. Tikiuosi, man tai pavyko,“ –  savo filmą pristato E. Mameniškytė.

Anonsas:

„Kur dingsta daiktai, kur dingsta žmonės“ (rež. Jorė Janavičiūtė) 

Trumpa istorija pasakoja apie dviejų labai skirtinguose pasauliuose gyvenančių žmonių susitikimą, vienos nakties klajones ir užgimstantį trapų ryšį tarp jų. Tai lengvai, švelniai ir viltingai pasakojama istorija apie troškimą jausti, nepaisant akivaizdžiai nepalankių pasekmių. Komisijos dėmesį patraukė sklandus siužeto išbaigtumas, istorijos pasakojimo nuoseklumas. Be to, tvirtas aktorių dueatas padeda dar geriau įsijausti į herojų būsenas, išgyventi jas kartu, tapatintis.

„Norėjau sukurti tokį filmą, dėl kokių pati pamilau kiną – paauglišką, lengvą, šiek tiek naivų. Tokį, kuris kažkuo primintų pasaką,“ – apie savo filmą pasakoja jaunoji režisierė Jorė Janavičiūtė. 

Anonsas: 

„Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvejevaitė) 

Filmo siužetas vystomas aplink sudėtingą šeimos situaciją, kuomet visi ruošiasi vieno iš šeimos narių mirčiai. Skirtingai nei šios režisierės bendraamžiai bei apskritai šiuolaikinio lietuvių kino kūrėjai, Klaudija Matvejevaitė renkasi ne grynąjį realizmą, bet kiek fantasmagorišką, mažai tikėtiną situaciją ir ją paverčia labai realistiška, verčiančią nuoširdžiai jaudintis dėl herojų, o tai reta ne tik trumpametražiame, bet ir apskritai lietuvių kine.

Paklausta, kaip sekėsi rasti bendrą kalbą su keturiais ryškiausiais filmo herojais, o tiksliau – juos įkūnijusiais aktoriais, režisierė neslėpė, jog reikėjo bendrauti keturiomis skirtingomis kalbomis. Buvo verta, nes gebėjimas išlaisvinti keturis absoliučiai skirtingus personažus padėjo sukurti įtaigią filmo emocinę atmosferą.

Anonsas:

„Paskutinė stotelė – Mėnulis“ (rež. Birutė Sodeikaitė) 

Lėlinės animacijos filmas, kuris pasakoja istoriją apie mergaitę, savo vaizduotėje bandančią susitaikyti su ją užklupusia liga. Šis darbas komisiją nustebino savo profesionalumu. Animacijos technika, garsas, operatoriaus darbas, spalvos, dailininko darbas – visa tai iškart patraukia akį ir rodo, kad viskas buvo daryta kruopščiai, neskubant, ieškant geriausio rezultato. Be to, nenuslysdama į infantilumą, Birutė Sodeikaitė pasakoja universalią istoriją, kuri, komisijos nuomone, bus įdomi žiūrovams nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Anonsas:

„Yana“ (rež. Saulė Bliuvaitė)

Pagrindinė filmo veikėja Jana nesirūpina aplinkinių nuomone, nes gyvena tik šia sekunde, kurią dovanoja savo pačios momentiniam malonumui. Vis dėlto, ši malonumų banga lūžta, kai Jana permiega su savo sesers vyru.

„Režisierė fragmentiškai, bet įtaigiai prisiliečia prie XXI a. jauno žmogaus sąmonės, tačiau neduoda jokių aiškių atsakymų. Jei kitame filme tai atrodytų kaip minusas, šiame, priešingai, rodo autorės pasitikėjimą žiūrovu. Atskiro dėmesio vertas operatoriaus – Lino Žiūros – darbas bei įtikinama pagrindinės aktorės – Justinos Nemanytės – vaidyba,“ – filmą apibūdina komisijos narys kino kritikas Gediminas Kukta.

„Šiuo filmu aš siekiu atskleisti chaotišką jaunos moters pasaulį ir per jį mėginti rasti atsakymą į klausimą, ar žmogus, netramdantis savo aistrų yra laimingesnis už tą, kuris jas užgniaužia.” – sako filmo režisierė S. Bliuvaitė.

Anonsas:

Iš viso konkursinei NBK programai šiemet buvo pateikti 38 lietuviški filmai, iš kurių 5 filmai varžysis konkurse. Be lietuviškų filmų į konkursinę NBK programą atrinkti 2 darbai iš Latvijos ir 3 – iš Estijos. Atrankos komisijos pateiktus filmus dabar vertins tarptautinė patyrusių profesionalų komanda: kino prodiuseris Zeki Peynirci (Turkija), Austrijos studentų kino festivalio „film:riss“ įkūrėjas ir meno vadovas Dominik Tschütscher (Austrija), kino ir teatro aktorė Anjorka Strechel (Vokietija). Tarptautinei komisijai šiemet pirmininkaus aktorė, tarptautinių kino projektų ekspertė Leonor Silveira (Portugalija). Geriausias lietuvių režisieriaus filmas bus apdovanotas audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtu 3000 Eur piniginiu prizu, o pagrindinio prizo laimėtojui „Vilniaus kino klasteris“ būsimam autoriaus kino projektui dovanos paslaugų už 12 000 eurų.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“

Europos šalių kino forumas „Scanorama“

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra didžiausias ir svarbiausias rudens sezono kino renginys Lietuvoje. Nuolat augdama ir plėsdamasi „Scanorama“ lieka ištikima savo principams ir vertybėms: dalintis geriausių filmų atradimais, provokuoti diskusijas, formuoti diskursus su kūrėjais ir ieškoti atsakymų į kinui aktualius klausimus. Todėl kiekvienų metų lapkričio mėnesį keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) vykstantis festivalis, per kone dvi savaites žiūrovams pristato daugiau nei 100 įdomiausių ir vertingiausių pastarųjų metų Europos kino kūrinių, kviečia į susitikimus su reikšmingiausiais šiuolaikiniais kino kūrėjais ir į akistatą su pačiais savimi.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*