Šiltai atidarytas 11-asis trumpųjų filmų festivalis

Marija Razgutė ir Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė
VTTFF`17 atidarymas
Fotografė Kristina Sereikaitė

Žvarbų trečiadienio, sausio 18 d., vakarą „Menų spaustuvėje“ šiltai atidarytas 11-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. Tai pirmasis šiemet vykstantis kino festivalis šalyje.

Kiek netikėta, kad jis vyksta ne kaip įprasta rudenį, o – žiemą.

„Mūsų festivalis perkeltas iš spalio į sausį. Gavome daug klausimų: „Kodėl?“. Tiesiog pagalvojome, kad reikia išbandyti žiemą, nes ruduo – labai karštas. Nusprendėme, kad reikia ieškoti naujų erdvių ir suradome ją sausio mėnesį“, – juokavo festivalio meno vadovė Marija Razgutė.

Susirinkusius svečius pasveikino ir Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

„Žavi šis žanras ir jo festivalis. Net ir lanksčiai reaguojant į klimato kaitą, t. y. karštį rudenį ir intensyvaus šalčio laiką sausį, matome pilnas sales, žmones, norinčius pamatyti įdomius filmus“, – festivaliu džiaugėsi LKC direktorius.

Reklama

VTTFF`17 atidarymas
Fotografė Kristina Sereikaitė

Kruopščiai atrinkti filmai

Festivalio metu žiūrovai galės pamatyti iš 28 pasaulio šalių atkeliavusius 48 filmus. Jie suskirstyti į 8 tarptautines konkursines programas. Tai per pastaruosius dvejus metus sukurti filmai. Taip pat žiūrovams bus pristatyti ir 12-ka lietuviškų trumpametražių filmų.

„Atrinkti filmai iš daugiau nei 2000 paraiškų. Kiekvienoje programoje yra ir vaidybinių, ir animacinių, ir dokumentinių bei eksperimentinių filmų. Nacionalinę konkursinę programą sudaro dvi programos po šešis filmus“, – apie atrinktus filmus kalbėjo Marija Razgutė.

Festivalio lankytojai galės susipažinti su specialiosiomis programomis. Tai – dviejų dokumentinio kino režisierių: Artūro Jevdokimovo ir Jano Soldato (Vokietija) – retrospektyvos.  Abiejų programos bus pristatomos ketvirtadienį ir sekmadienį.

Žiūrovai galės išvysti ir „Meno avilio“ parengtą programą „Lūžio kinas: 1988-1992“. Tai Lietuviškų dokumentinių, naujai restauruotų ir skaitmenintų juostų programa, kurioje – 1988-1992 metais kurti keturių skirtingų lietuvių režisierių darbai.

Patys mažiausi festivalio lankytojai galės džiaugtis trumpaisiais animaciniais filmai „Skalvijoje“ šeštadienio ir sekmadienio rytais.

Festivalio metu vyks tik dvi filmo „Slaptas drugių gyvenimas“ peržiūros pripūstame planetariume, kupoliniame kino teatre. Į juos reikalinga speciali registracija.

VTTFF`17 atidarymas
Fotografė Kristina Sereikaitė

Vertins tarptautinė žiuri

Festivalio metu bus renkamas geriausias dokumentinis, vaidybinis bei animacinis filmas iš tarptautinės konkursinės programos, o iš nacionalinės konkursinės programos bus išrinktas geriausias lietuviškas trumpametražis filmas.

Geriausius tarptautinės programos darbus rinks tarptautinė žiuri: Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė, laisvai samdoma trumpametražių bei dokumentinių filmų konsultantė ir prodiuserė iš Norvegijos Torunn Nyen ir 2015 m. Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje geriausio vaidybinio filmo apdovanojimą pelnęs Clément Tréhin-Lalanne iš Prancūzijos.

Geriausią lietuvišką darbą rinks irgi iš trijų kino profesionalų sudaryta tarptautinė žiuri: Neimegeno tarptautinio trumpų filmų festivalio „Go Short“ programų sudarytojas iš Olandijos Wouteris Jansenas, prodiuseris, Lietuvos kino centro Filmų gamybos skyriaus specialistas Audrius Kuprevičius bei režisierius, kino gamybos kompanijos „Sireal Films“ įkūrėjas iš Belgijos Wimas Vanackeris.

Abiejų konkursinių programų nugalėtojai bus paskelbti sausio 21 d. festivalio uždarymo renginyje Vilniuje.

Festivalis vyksta 2017 m. sausio 18-22 dienomis Vilniuje ir sausio 26-29 dienomis Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje. Daugiau informacijos: filmshorts.lt

Atidarymo akimirkos

Audrius Meška

Audrius Meška

Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.
Audrius Meška

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*