Solidus prizas lietuviško trumpametražio filmo kūrėją įkvepia eiti pirmyn

Režisierė Dovilė Šarutytė AVAKA archyvas

Režisierė Dovilė Šarutytė
AVAKA archyvas

Ką tik įvykęs Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tampa geru tramplinu naująjį Baltijos kiną kuriantiems režisieriams. Geriausio lietuviško filmo kategorijoje šią savaitę triumfavusi režisierė Dovilė Šarutytė prieš penkis metus jau yra laimėjusi „Sidabrines gerves“, bet po pertraukos aplankiusi sėkmė, lydima AVAKA piniginės premijos, jai tapo nauju įkvėpimu eiti pirmyn.

„Naujasis Baltijos kinas“ – tai konkursinė Baltijos šalių trumpametražių filmų programa, kurioje dalyvauja menininkai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, įvairaus žanro darbais siekiantys perteikti šiuolaikines mūsų regiono kino tendencijas ir aktualijas.

Konkurso nugalėtojai skatinami ne tik oficialiu pripažinimu, bet ir piniginėmis premijomis. Groteskiško estų darbo „Mauzoliejus“ režisieriui už geriausią Baltijos šalių trumpametražį filmą šiemet atiteko asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ įsteigtas prizas – 10 tūkstančių eurų paslaugomis būsimam kino projektui. O geriausiam šios programos lietuviškam filmui, kuriuo šįkart pripažintas režisierės Dovilės Šarutytės trumpametražis vaidybinis filmas „8 minutės“, Audiovizualinių autorių teisių asociacija AVAKA įteikė 3000 eurų vertės piniginį prizą.

Lietuvės darbas pasakoja apie vienos moters pabėgimą iš niūrios cepelinų spalvos kasdienybės į soliariumą – tegul ir ne itin modernų, bet vis dėlto šiltą ir saulėtą. Visai tai trunka vos 8 minutes – tik tiek pinigų turi filmo herojė. Simboliai – paprasti, bet prasmingi.

„Manau ši tema yra aktuali visiems: bėgimas nuo savęs, melas sau. Jis gali būti visoks, įvairių formų. Aš tiesiog pasirinkau vieną iš jų: sceną iš gyvenimo, kaip etiudą, iškarpą, – sako režisierė D. Šarutytė. – Beje, scenarijus taip pat buvo parašytas laipkričio mėnesį, kai kiekvieną dieną lijo. Vasarą toks filmas kitaip žūrėtųsi. Bet kai ateina ruduo, tamsa, drėgmė, ir kai supranti, kad tai dar ilgai nesibaigs, visus apninka niūri nuotaika. Tada ieškai išsigelbėjimo, bandai vienaip ar kitaip pabėgti, ir nebūtinai vien nuo blogo oro.“

Reklama

Režisierė savo karjeroje jau yra pelniusi prestižinius lietuvių kino apdovanojimus – 2010 metais „Sidabrinę gervę“ jai atskraidino trumpametražis filmas „Aš tave žinau“, kitąmet statulėlę Dovilė pelnė už filmą „Nesiseka šiandien“. Tačiau vėliau nuo kino ji atitolo, kūrė reklamas. Todėl šią savaitę vėl aplankiusi sėkmė režisierei ypač svarbi.

Darius Vaitiekūnas AVAKA archyvas

Darius Vaitiekūnas
AVAKA archyvas

„Buvau parašiusi šį scenarijų, bet kai pati parašau – nelabai ir suprantu, ar tai verta dėmesio, ar ne, nes nėra atstumo. Bet parodžiau operatoriui Eitvydui Doškui ir jis atsakė, kad mato filmą. Paskambinome prodiuserei Miglai Butkutei – ji irgi pritarė, kad reikia daryti. Taip filmas ir prasidėjo – nuo kūrybinio entuziazmo. Procesas buvo labai sunkus, be pinigų, visų reikėjo visko prašyti, bet komandos žmonės atrodė motyvuoti, – pasakojo D. Šaturytė. – Esu labai dėkinga savo komandos žmonėms, be jų entuziazmo net nebūčiau drįsusi pradėti. Prieš juos jaučiau didžiulę atsakomybę. Todėl premjera buvo tikrai šventinis įvykis. Satisfakcija, dėl kurios išlieta daug prakaito. Atsiimdama prizą sakiau, kad tai yra paskata dirbti toliau, tuo labiau, kad turime įvairių minčių. Bet koks geras žodis yra paskatinimas, o kai dar ir piniginę premiją laimi – ypač.“

„Labai vertiname mūsų bendradarbiavimą su „Scanorama“ ir puiku, kad jau trečius metus galime prisidėti prie geriausių Lietuvos jaunųjų kino kūrėjų skatinimo. Po konkursinės programos peržiūros su kolegomis svarstėme, kas turėtų laimėti AVAKA prizą. Dėl to buvo labai smalsu sužinoti, ar mūsų spėjimai sutapo su komisijos narių nuomone. Tikiu, kad AVAKA įsteigtas prizas įkvėps režisierę toliau kurti ir puoselėti Lietuvos kinematografijos mokyklą“, – kalbėjo 3000 eurų premiją skyrusios asociacijos vadovas Darius Vaitiekūnas.

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*